Seminolų karai

Seminolų karai, taip pat vadinami Floridos karais buvo trys kofliktai Floridoje tarp seminolų genties ir JAV. Pirmasis Seminolų karas vyko 1817–1818 m.; Antrasis Seminolų karas 1836–1842 m.; Trečiasis Seminolų karas – 1855–1858 m.

Istorinis fonas

Kolonijinė Florida

Vietinių gyventojų skaičius Floridoje po europiečių pasirodymo regione gerokai sumažėjo. Indėnai neturėjo imuniteto iš Europos atvežtoms ligoms. Ispanijai numalšinus keletą indėnų sukilimų, gyventojų šiaurinėje Floridoje dar sumažėjo. Keletas žygių per visą Floridos pusiasalį, kuriuos atliko kariai su savo sąjungininkais indėnais XVIII a. pradžioje sunaikino beveik visus likusius vietinius gyventojus. 1763 m., kai Ispanija atidavė Floridą Didžiajai Britanijai, ispanai likusius Floridos indėnus išsivežė į Kubą.

Įvairios gentys iš dabartinių pietvakarių JAV pradėjo keltis į negyvenamas Floridos žemes. 1715 m., po konfliktų su anglų kolonijomis, į Floridą kaip ispanų sąjungininkai persikėlė . Į Floridą keltis pradėjo ir krikai. kalbėjusi grupė, mikasukiai apsigyveno aplink dabartinį netoli Talahasio. Ši grupė išlaikė atskirą identitetą (dabartiniai ). Kita hičiti kalbėjusi grupė apsigyveno dabartinėje Alačua apskrityje, kur ispanai XVII a. turėjo galvijų rančas. Viena iš žinomiausių rančų vadinosi La Chua. Ispanai iš Sent Augustino šio regiono krikus pradėjo vadinti cimarrones, kas reiškė maždaug laukiniai. Nuo šio vardo galėjo kilti ir „seminolų“ pavadinimas.

Pati seminolų gentis susiformavo apie 1700–uosius metus. Ją daugiausiai sudarė krikai bei kiti Džordžijos, Misisipės, Alabamos ir Floridos indėnai bei iš vergijos pabėgę juodaodžiai.

Taip pat skaitykite

• Indėnų iškeldinimo aktas
• Penkios civilizuotos gentys

Nuorodos

1. Milanich, Jerald T. 1995. Florida Indians and the Invasion from Europe. Gainesville, Florida: The University Press of Florida. .