Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia

55°27′58″š. pl. 21°28′01″r. ilg. / 55.4661056°š. pl. 21.4670254°r. ilg. / 55.4661056; 21.4670254

Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia
Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Šilutės rajonas
Gyvenvietė	Saugos
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta	1857 m.

Bažnyčia 2013 m.

Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia Saugose, Šilutės rajone. Jos senajame šventoriuje įsikūrusi katalikiška Saugų Šv. Kazimiero bažnyčia.

Istorija

1854 m. rugpjūčio 30 d. kertinį akmenį pašventino jau antrasis filijos kunigas Kristupas Sturys (dirbo čia nuo 1849 iki 1864 m.). Stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi bažnyčia buvo statoma trejus metus. Šventinimo iškilmės įvyko 1857 m. spalio 9 d. Vienos navos su apside, dailininko dekoruoti maldos namai turėjo sujungtą altorių – sakyklą, talpius kūrus, 14 registrų vargonus, vieną varpą. Tasai, sako, lyg suvokęs nelengvą parapijiečių gyvenimą, skambinamas vis kartojęs: “Prie Saugų daug vargų! Prie Saugų daug vargų!” Reikšminga, jog daugumą šios parapijos bažnyčios statybos išlaidų padengė Prūsijos karalystės iždas – statybos reikalais besirūpinusiems asmenims pavyko įtraukti ją į valstybės finansuojamų statinių sąrašą.

Bendruomenei, pasistačiusiai talpius maldos namus, vėliau priskirta dar keliolika kaimų, tad ją galiausiai sudarė 31 kaimo – Alkos, Aukštumalų, Barvų, Čiūtelių, Kukorų, Mantvydų, Norkaičių, Petrelių, Sakūčių, Vytulių, Žagatpurvių, Žemaitkiemio bei dar daugelio kitų – žmonės. Kunigui paskirta 150 margų (apie 37-38 ha) pievų bei dirbamos žemės. Nustatyta 750 markių metinė alga. Gyveno jis patogiame mūriniame name greta bažnyčios. Parapija tuo metu turėjo apie 4 300 narių. Paskesniais metais jų skaičius nedaug tekito: 1848 priskaičiuota 4 262 (lietuvininkų 2 976, arba 70 %), 1878 – 4 775 (liet. 3 500, arba 73 %), 1902 – apie 5 000 (liet. 3 200, arba 64 %). Po Pirmojo pasaulinio karo, 1921 m. jų buvo 5 500, tiek pat 1926, o štai po dešimties metų, 1936, jau tik 4 249.

Kunigai

Po kunigo K. Sturio čia dirbo Julius Passargė (nuo 1864 iki 1874 m.), Hermannas Carlas Grossas (1874–1875), Rudolfas Denukaitis (1875–1882) ir Kristupas Jurkšaitis (1882–1896). Pastarąjį itin dera išskirti. Kunigaudamas Saugose, K. Jurkšaitis įsigijo porą mažiukų poni, tuo stebindamas savo parapijiečius. Pasikinkęs juos į nedidelę brikelę, keliavo iš kaimo į kaimą, rinko tautosaką, gydė gyvulius ir žmones. Pats turėjo reikalingų vaistų. Sako, buvęs visai geras tiek sielos, tiek ir kūno gydytojas. Pinigų iš nieko neimdavo. Žmonės jį mylėjo, tačiau nestokojo ir nepatenkintų tokia dvasininko veikla, tad ilgainiui parapiją teko palikti.

Nuo 1897 m. Saugose kunigavo ne mažiau veiklus dvasininkas Johannes Kurtas Kalankė. Jis organizavo taupomųjų kasų ir paskolų draugiją, buvo jos pirmininkas, ėjo mokyklų inspektoriaus pareigas, 1909 m. išsikėlė į Piktupėnus, mat savo paaugusius vaikus norėjo leisti į Tilžės gimnaziją. Jį pakeitęs iš Rūgalių (netoli Kintų) kilęs Johannas Bartschas kunigavo iki 1913 m. Po to dirbo Ernstas Ribaitis (Ribbat) – nuo 1913 iki 1920 m., tada Martynas Laužemis (1921–1924; jis čia ir palaidotas), Hermannas Sargūnas (1924–1926). Tais pačiais 1926 m. atvykęs misijonierius Friedrichas Oksas pasišovė išnaikinti lietuvybę parapijoje. Žmonėms pasipriešinus, už šią veiklą 1934 m. iš Saugų išprašytas. Paskutinysis tarpukario laikotarpio Saugų parapijos kunigas Gottfriedas Tenikaitis 1944 m. pabaigoje kartu su dauguma savo bendruomenės žmonių pasitraukė į Vokietiją.

Dabartis

Karo viesulas bažnyčios pastatą kiek apgadino, bet žmonės nesunkiai jį vėl sutvarkė. Pamaldas ėmė organizuoti sakytojai A. Kybelka, J. Kuršis; oficialiai pokarinė Saugų parapija įregistruota 1948 m. rugpjūčio 27 d. Jos tarybą sudarė Martynas Dinius, Jonas Kavolis, Mėta Meizienė, Jonas Venckus ir kt. Būti tokių tarybų nariais tais laikais buvo pavojinga – galėjai užsitraukti valdžios nemalonę ir patekti į tremiamųjų sąrašą. Tačiau žmonės drįso.

Dabartinė Saugų parapija negausi, joje apie 100 žmonių. Pamaldas laiko kunigas Mindaugas Žilinskis.

Šaltiniai

1. Albertas Juška, Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje, 1997 m.
2. Saugų parapijos istorija (liuteronai.lt)

Nuorodos

Vikiteka: Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Saugų evangelikų liuteronų parapija (facebook.com)
• Saugų parapijos puslapis 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.