Petreliai

Petreliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Petreliai
55°26′10″š. pl. 21°26′42″r. ilg. / 55.436°š. pl. 21.445°r. ilg. / 55.436; 21.445 (Petreliai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija	Saugų seniūnija
Gyventojų (2021)	174
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Petreliaĩ Kilmininkas: Petrelių̃ Naudininkas: Petreliáms Galininkas: Pẽtrelius Įnagininkas: Petreliaĩs Vietininkas: Petreliuosè
Istoriniai pavadinimai	vok. Petrellen

Petreliai – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 3 km piečiau Saugų, dešiniajame Tenenio krante. Seniūnaitijos centras.

Istorija

Drėgnoji Tenenio žemupio lyguma buvo atrasta kaip vešlių žolynų plotas, kur buvo galima ganyti daug gyvulių. Seniai buvo suvokta, kad ten neverta brautis su arklu ar žagre – pasėliai gali būti užtvindyti, o arimas nuplautas. Apdairūs senovės laikų žmonės ilgai stebėdami susirasdavo sausesnes ir patogesnes vietas savo sodyboms ir ne per toli nuo viliojančių pievų, ir pakankamai saugiame plote. Taip buvo aptiktas nedidelis kalnelis Tenenio slėnio dešiniajame šlaite, kuriame susispietė senovinis Petrelių kaimas, vokiečių šaltiniuose vadinamas Petrellen. Senų laikų žmonės pelnėsi iš Tenenio upės netolimos kaimynystės – paupio pievose ganė gyvulius, šį tą susižvejodavo. Jau vėliau kertant girias, kaimas plėtėsi šiaurės ir šiaurryčių link – vis tolyn nuo upės, į sausesnius plotus, kur savo vienkiemius statė žemdirbiai, gyvenę jau kitaip nei Petrelių seniausios dalies žmonės. Į šiaurvakarius nuo Petrelių branduolio besikūrusios sodybos galop tapo nedideliu, bet atskiru kaimeliu (vok. Mischkogallen).

XVIII a. Petreliai jau buvo didelis ūkininkų kaimas, kurio gausios sodybos spietėsi aplink senąjį kaimo branduolį. Šiauriniuose vienkiemiuose gyveno privilegijuotieji naujakuriai – šatulininkai valstiečiai, naudojęsi XVII–XVIII a. reformų nuostatomis, skatinusiomis naujakurystę. Aplinkinės žemės ir Tenenio slėnio pakraščiai jau sausinti grioviais, ten kūrėsi vis nauji vienkiemiai. Tebegyvavo ir senasis Petrelių kaimo branduolys, susiklostęs XVI–XVII a. ar dar anksčiau.

Nuo 1815 m. Petreliai priklausė Šilutės (Šilokarčemos) apskrities Verdainės parapijai. Kaimas dar vadintas Peter Leyden, jis turėjo mišraus kaimo statusą – ten gyvenę ir paprasti valstiečiai, ir privilegijuotieji šatulininkai ir pan. Kaime tuomet buvo 23 sodybos, kuriose gyveno 81 žmogus. Kaimas ilgai gyvavo nuošalėje – piečiau plytėjo drėgnasis Tenenio slėnis, šiauriau miškai, tik nedideli keliukai vedė iš Petrelių į kitas gyvenvietes; arčiau stambesnių centrų taip pat nebūta, iki bažnyčios Verdainėje tekdavo keliauti netrumpą ir sunkų kelią.

XIX a. prasidėjus krašto spartesnei ekonominei raidai, atsirado naujos susisiekimo galimybės. Piečiau Tenenio buvo nutiestas plentas Žemaitkiemis – Sakūčiai, perkirtęs šlapynes ir sujungęs Kuršių marių pakrantes su rytiniais pakraščiais. Iš Petrelių šiaurės link buvo nutiestas naujas vieškelis į Kukorus ir Saugas. Petrelių kaimo valdų rytinį pakraštį perkirto geležinkelis Klaipėda–Priekulė–Šilutė–Tilžė su stotimi netolimuose Kukoruose. Visa tai sumažino senojo kaimo atskirtį, jo gausėjančius gyventojus susiejo su tolimesnėmis vietomis. 1871 m. Petrelių kaime buvo jau 47 sodybos, kuriose gyveno 289 žmonės. Vos per pusę amžiaus kaimo sodybų skaičius padvigubėjo statantis naujiems vienkiemiams šiaurės bei šiaurryčių pusėje, o gyventojų skaičius išaugo net 3,6 karto. Tai rodo, kad Petrelių apylinkės tuomet galėjo išmaitinti daug žmonių. Įdomu, kad 1807 m. Prūsijoje panaikinus baudžiavą nemaža krašto kaimų sumenko – gyventojams keliantis ieškoti pelningesnio darbo. Matyt, tokia pelninga vieta anuomet buvo surasta ir Petreliuose, kur apsimokėjo kurti naujas sodybas. 1905 m. Petreliuose jau buvo priskaičiuotos net 56 sodybos, kuriose gyveno 323 žmonės. Tuomet kaime stovėjo keliolika daugiabučių gyvenamųjų namų (matyt, juose gyveno gausūs samdiniai). Petrelių kaimas tada valdė 672 hektarus žemės; vienai sodybai vidutiniškai tekdavo po 12 hektarų arimų bei pievų. Aplink senąjį kaimo branduolį buvo išsibarstę daug vienkiemių.

Petrelių nepajėgė paveikti nei Pirmasis pasaulinis karas, nei pokarinės negandos. 1925 m. kaime gyveno jau 343 žmonės, Petreliai vis dar augo. Prie Tenenio plačiojo slėnio pašlaitės tebestovėjo senasis kaimo branduolys, susiklostęs pagal senovės baltų „spietinių kaimų“ tradicijas. Ten stovėjo keliolika didelių sodybų, prie jų glaudėsi kelios mažos samdinių bei mažažemių sodybėlės. Tos sodybos buvo netvarkingai išsimėčiusios nedideliame branduolio plote, kurį raižė vingiuotos ar tiesesnės gatvelės bei akligatviai. Kaimo branduolio pastatai buvo dėstyti itin laisvai – matyt, taip buvo patogu jų statytojams bei šeimininkams, nesistengiant tiksliai paisyti pasaulio šalių krypties, kaimo gatvelių bei kitko. Buvo išlikę senosioms epochoms būdingi baltiški kiemai – netaisyklingo plano, su šalia jų netvarkingai dėstytais pastatais.

Aukščiausioje vietoje buvo įrengtos kaimo kapinaitės, suptos Petrelių sodybų. Pietvakariniame branduolio pakraštyje stovėjo kaimo mokyklos sodyba. Didesnė kaimo gatvė jungė šiaurinį vieškelį į Saugas ir pietvakarinį vieškelį link plento Žemaitkiemis – Sakūčiai. Į pietryčius nuo kaimo branduolio, šalia Tenenio upės nedidelio intako pakilumėlėje stovėjo vėjo malūnas. Kitas vėjo malūnas buvo lygumose šiauriau kaimo branduolio, tarp ten stovėjusių vienkiemių. Piečiau kaimo branduolio tekėjo Tenenio upės intakas, į kurį buvo suvesta daug sausinimo griovių. Nedideliais sausinimo grioveliais buvo išraižytos kaimo valdų drėgnesnės vietos.

Sodyba branduolio pakraštyje, prie vieškelio į Kukorus. 1969 m.

Antrasis pasaulinis karas Petrelių kaimo sodybų žymiau nepalietė – čia nebūta didesnių kautynių, užsistovėjusios fronto linijos. Deja, kaip ir visoje Mažojoje Lietuvoje netekta beveik visų senųjų kaimo gyventojų, jų papročių, tradicinės gyvensenos ir viso kito. Laimei, sovietiniai pertvarkymai daugiau sukosi aplink kaimą: plačiais ir giliais grioviais buvo išvagotas Tenenio slėnis, praplatinti vieškeliai, daug kur netekę savo tradicinio apželdinimo beržų bei kitų medžių juostomis. Į rytus nuo kapinių buvo pastatytas standartinis keliabutis gyvenamasis namas ūkio darbininkams. Dalyje sodybų nugyventus senuosius didžiuosius ūkinius pastatus keitė vargingos pašiūrės. Vis mažėjo ir senųjų pastatų, dalis likusiųjų buvo gerokai apleista ar perdirbinėta.

Vietos ūkio gamybiniai – ūkiniai didieji pastatai, nušluoti po 1991 metų, buvo statomi kiek nuošaliau nuo branduolio ir vaizdingiausių Petrelių vietų nesudarkė. Aplink dar liko ir kiek senųjų vienkiemių – matyt, nuošalaus kaimo taip ir nesuspėta perdirbti pagal sovietinės standartinės gyvenvietės modelį. Nesibrauta ir į patį senąjį kaimo branduolį – ten išliko senosios gatvelės, nemaža senųjų medžių bei vaizdingų tradicinių pastatų. 2007 m. kaimo branduolyje ir greta jo dar buvo užregistruota šešiolika senų sodybų su 30 senų pastatų. Tebebuvo vaizdingos kaimo kapinaitės su tradiciniais antkapiniais paminklais. Pagrindinę kaimo gatvę tebepuošia dar XIX a. pabaigoje ją apjuosę ąžuolai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
iki 1818 m.	Šilutės valsčius	Klaipėdos apskritis
1818–1950 m.	Šilutės valsčius	Šilutės apskritis
1950–1995 m.	Saugų apylinkė	Šilutės rajonas
nuo 1995 m.	Saugų seniūnija	Šilutės rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1815 m. ir 2021 m.
1815 m.	1871 m.	1885 m.	1905 m.	1910 m.	1925 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
81	289	326	323	308	343	407	381
1979 m.^sur.	1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
292	220	237	233	191	174	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Linas Zubė (1956–), aktorius, režisierius, dailininkas, pedagogas.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. „Dr. Martynas Purvinas, Kaunas, 2009 m. kovo 25 d. Petrelių kaimas“. Nuoroda tikrinta 2016 m. balandžio 12 d..
3. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
4. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
5. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
6. Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok
7. Petreliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 832 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Petreliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 363
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
15. „Šilutės rajono šimtmečio žmonės“. Nuoroda tikrinta 2020 m. liepos 5 d...

Nuorodos

• Kaimo planas vok.