Saporas jap 札幌市 Sapporo shi penktas iš didžiausių Japonijos miestų pagal gyventojų skaičių ir trečias pagal plotą Tai Ho

Saporas (jap. 札幌市 = Sapporo-shi) – penktas iš didžiausių Japonijos miestų pagal gyventojų skaičių ir trečias pagal plotą. Tai Hokaido prefektūros administracinis centras.

Saporas jap. 札幌市

Miesto panorama

Saporas 43°4′00″ š. pl. 141°21′00″ r. ilg. / 43.06667°š. pl. 141.35000°r. ilg. / 43.06667; 141.35000 (Saporas)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Japonija
Regionas	Hokaido regionas
Prefektūra	Hokaido prefektūra

Gyventojų (2019)	1 957 914
Plotas	1 121,12 km²
Tankumas (2019)	1 746 žm./km²

Tinklalapis	www.city.sapporo.jp
Vikiteka	Saporas

Garsėja kaip kasmetinio Saporo sniego festivalio, pritraukiančio daugiau nei 2 milijonus turistų iš viso pasaulio, namai. Mieste taip pat įsikūrusi Saporo alaus darykla.

Istorija

Prieš Saporo įsikūrimą vietovėje, geriau žinomoje kaip Išikari lyguma, gyveno vietinės ainu gentys. 1866 m., Edo laikotarpio pabaigoje, čia buvo pradėtas statyti kanalas, ir pirmieji naujakuriai įkūrė Saporo kaimą. Vietovės pavadinimas buvo pasiskolintas iš ainu kalbos ir reiškia „didelę upę, tekančią per lygumą“.

1868 m. (šie metai oficialiai laikomi Saporo „gimtadieniu“) naujoji Meidži vyriausybė padarė išvadą, kad tuometinis Hokaido administracinis centras, Hakodatės uostas, netinkamas gynybai ir tolesniam salos vystymuisi. Todėl buvo nuspręsta, kad reikia įkurti naują Išikari lygumos sostinę.

1870–1871 m. Kijotaka Kuroda, Hokaido Plėtros komisijos pirmininko pavaduotojas, kreipėsi į JAV vyriausybę pagalbos vystant regioną; Horacijus Kapronas, žemdirbystės sekretorius, buvo paskirtas ypatinguoju komisijos patarėju. Statybos prasidėjo aplink Odori parką, kuris ir šiandieniniais laikais liko žaliąja juosta, dalijančia miesto centrą į dvi dalis. Miestas buvo pastatytas pagal amerikietišką kvadratinio gatvių išdėstymo planą; netgi šiandienos Japonijoje tai labai neįprasta.

Japonų ekspansija į Hokaidą tęsėsi, daugiausia dėl migracijos iš pagrindinės Honšiū salos, ir Hokaido bei jo sostinės klestėjimas pasiekė tokį lygį, kad 1882 m. Plėtros komisija buvo pripažinta nebereikalinga ir atšaukta.