Saliamonas Banaitis

Saliamonas Banaitis
Gimė	1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupiai, Sintautų valsčius, Rusijos imperija
Mirė	1933 m. gegužės 4 d. (66 metai) Kaunas
Palaidotas (-a)	Petrašiūnų kapinės
Motina	Eva Liuver
Sutuoktinis (-ė)	Marijona Pranaitytė-Banaitienė
Vaikai	Salomėja Nasvytienė, Justinas Saliamonas Banaitis, Kazimieras Viktoras Banaitis, Bronius Banaitis, Vytautas Banaitis
Veikla	spaustuvininkas, leidėjas, visuomenės veikėjas
Vikiteka	Saliamonas Banaitis

Saliamonas Banaitis (1866 m. liepos 15 d. Vaitiekupiuose, Sintautų valsčius, Rusijos imperija – 1933 m. gegužės 4 d. Kaune) – Lietuvos spaustuvininkas, leidėjas, signataras.

Saliamonas Banaitis, Valstybės Tarybos narys.
Lietuvos albumas, 1921 m.

Biografija

Gimė valstiečių šeimoje. Baigęs Sintautų pradžios mokyklą, dar kiek pamokytas daraktorių, 1880 m. įstojo į Marijampolės gimnaziją. 1890 m. padėjo laikraščių „Varpas“ ir „Ūkininkas“ redakcijoms tvarkyti jų administracinius ir redakcinius reikalus.1883 m. turėjo nutraukti mokslus, kad galėtų padėti šeimai ūkyje. Baigęs buhalterijos ir komercijos kursus Peterburge, 1902 m. grįžo į Lietuvą.

1904 m. iš gimtinės persikėlė į Kauną, dirbo kooperatyve „Nemunas“, bendradarbiavo savaitraštyje „Žvaigždė“. Dažnai lankydavosi Ragainės ir Tilžės spaustuvėse, kaupė žinias apie jų įrengimą ir darbą. 1905 m. rudenį Kaune įsteigė spaustuvę. Tai buvo pirmoji spaustuvė mieste, kurioje panaikinus spaudos draudimą buvo spausdinami periodiniai leidiniai ir knygos lietuviškais rašmenimis. 1905–1914 m. išspausdino ir savo lėšomis išleido 1,3 mln. egzempliorių knygų ir per 1,7 mln. egzempliorių laikraščių numerių. Daugiausia spausdino Šv. Kazimiero draugijos leidinius.

1905 m. gruodžio 4–5 d. dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. Kartu su kitais įkūrė Draugiją lietuvių kalbos teisėms Lietuvos bažnyčiose ginti. 1907 m. išvertė ir išleido „Japonų pasakas“.1909 m. bendradarbiavo dienraštyje „Vilniaus žinios“.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, spausdino slaptus atsišaukimus, nukreiptus prieš vokiečių okupaciją, talkino steigiant Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrių Kaune, buvo vienas iš jo vadovų. Iš okupacinės vokiečių valdžios išsirūpino leidimą pirmajai lietuviškai Kauno „Saulės“ gimnazijai kurti, įsteigė 12 pradžios mokyklų, kurias pats inspektavo, rūpinosi patalpomis ir mokytojais. Vienas iš buhalterijos kursų, išlaikomų jo šeimos lėšomis, steigėjų, pats dėstė kursų lankytojams.

1915–1917 m. lietuvių, lenkų ir vokiečių kalba leido laikraštį „Kauno žinios“. Spausdino Šv. Kazimiero draugijos leidžiamas knygas ir periodinius leidinius. Iki 1914 m. išspausdino apie 1,3 mln. egz. knygų bei brošiūrų ir 1,7 mln. egz. laikraščių. 1918 m. lapkričio 1 d. perdavė spaustuvę Šv. Kazimiero draugijai. S. Banaičio spaustuvės veiklos tesėja – spaustuvė „Šviesa“.

Buvo romantinių monarchistinių pažiūrų, planavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pavyzdžiu atkurti Lietuvos valstybę. 1915 m. pabaigoje su kitais parašė „Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos konfederacijos atsišaukimą“, 1916 m. pradžioje – kunigaikštystės konstitucijos projektą (jie išspausdinti, išversti į užsienio kalbas, paskelbti Šveicarijos, JAV spaudoje). 1916 m. vasario mėnesį slaptame lietuvių susibūrime ragino paskelbti krašto nepriklausomybę vadovaujantis šiais dokumentais.

1917 m. Vilniaus konferencija S. Banaitį išrinko Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. jis kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

Atminimo lenta Kaune, Rotušės a.

Atminimo akmuo tėviškėje Vaitiekupiuose

Namas Kauno senamiestyje, kuriame veikė Banaičio spaustuvė

1918 m. vienas iš Lietuvos prekybos ir pramonės banko steigėjų, jo valdybos narys. 1919 m. Šakių apskrities viršininkas. 1919 m. gimtinėje suorganizuotų 120 vyrų savanorių būrį atvedė į Kauną ir įjungė į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. įkūrė Lietuvos žemdirbių sąjungą, 1919–1923 m. leido ir redagavo sąjungos savaitraštį „Žemdirbių balsas“.

1920 m. grįžo į Kauną. Prisidėjo kuriant Lietuvos garlaivių bendrovę, jo pastangomis atidaryta Kauno užmiesčio autobusų stotis. Paskutiniais gyvenimo metais dirbo Kauno užmiesčio autobusų stoties viršininku. Jau senatvėje, 1926 m., turėdamas 60 metų, įstojo į Lietuvos universiteto Teisės fakultetą, bet studijų nebaigė – 1933 m. mirė. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Buvo vedęs kunigo Justino Boneventūro Pranaičio seserį Marijoną Pranaitytę (1872–1931). Duktė Salomėja Banaitytė-Nasvytienė (1892–1971), sūnūs: Justinas Saliamonas (1894–1948), Kazimieras Viktoras (1896–1963), Bronius (1898–1967) ir Vytautas (1900–1980).

Atminimo įamžinimas

• 1991 m. vasario 23 d. gatvė Šakiuose pavadinta S. Banaičio vardu.
• 1996 m. sodybos vietoje Vaitiekupių kaime atidengtas paminklinis akmuo.
• 1996 m. vasario 15 d. prie namo Kaune (Rotušės a. 23), kuriame leidėjas gyveno, atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Kazimieras Švažas, archit. ).
• 1997 m. spalio 2 d. gatvė Romainiuose pavadinta S. Banaičio vardu.
• 2001 m. išleistas pašto ženklas (dail. Jokūbas Zovė).

Literatūra

• Vilius Užtupas. Saliamono Banaičio spaustuvė. – Vilnius, 1996. – 43 p. –
• Vilius Užtupas. Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. – V.: VDA leidykla, 2002. – 319 p.: iliustr. –

Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 55 psl.
2. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5693&p_d=32782&p_k=1
3. Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų: enciklopedinis žinynas. Vilnius: Knyga, 1991, 39 p. .
4. Aldona Vasiliauskienė. Sintautų krašto šviesuolis
5. „S. Banaičio tėviškės vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
6. „SALIAMONAS BANAITIS“. kvb.lt. iš originalo 2008-10-05. Nuoroda tikrinta 2016-09-15.
7. Vladas Žukas ir kt. Saliamonas Banaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. - 595 psl.
8. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BANAITIS%20SALIAMONAS 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
9. http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=275&parent_id=88

Nuorodos

• Petras Katinas. Likę gyvi žmonių atmintyje
• Saliamonas BANAITIS (1866–1933) | lrs.lt