Apie ežerą žr Salaperaugis ežeras dd SalaperaugisKaimo vaizdasSalaperaugis54 19 52 š pl 23 07 08 r ilg 54 331 š pl 23 11

Apie ežerą žr. Salaperaugis (ežeras).

Salaperaugis

Salaperaugis

54°19′52″š. pl. 23°07′08″r. ilg. / 54.331°š. pl. 23.119°r. ilg.

Apskritis

Marijampolės apskritis

Savivaldybė

Kalvarijos savivaldybė

Seniūnija

Liubavo seniūnija

Gyventojų

155

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Salapéraugis
Kilmininkas:	Salapéraugio
Naudininkas:	Salapéraugiui
Galininkas:	Salapéraugį
Įnagininkas:	Salapéraugiu
Vietininkas:	Salapéraugyje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Sałopirogi

Salaperaugis – kaimas Kalvarijos savivaldybėje, 13 km į pietvakarius nuo Kalvarijos, netoli Lenkijos sienos. Prie kelio Salaperaugis–Liubavas–Aleksandravas . Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, paštas (LT-69041), Kalvarijos kultūros centro Salaperaugio laisvalaikio salė, felčerinio-akušerinio punkto patalpose veikia moters klubas „Šelmenta“, nuo 2004 m. veikia Salaperaugio kaimo bendruomenė.

Prie Mažojo Salaperaugio ežero vakarų pusėje yra apleistos senos kaimo kapinaitės. Prie tarpežerio įvažiuojant į gyvenvietę kairėje kelio pusėje stovi kaimo kryžius, kuris tarybiniais metais buvo nugriautas, bet 1990 m. tas pats vietinių gyventojų išsaugotas kryžius vėl atstatytas. Prie pat Salaperaugio gyvenvietės yra du ežerai, vietinių gyventojų vadinami didžiuoju ir mažiuku Salaperaugiais.

Etimologija

Senieji kaimo gyventojai dvejopai aiškina Salaperaugio kilmę. Vieni jų teigia, kad senais laikais čia tyvuliavęs vienas didžiulis ežeras, tačiau jo viduryje iškilusi sala ir peraugusi taip, kad ežerus padalijusi pusiau, o per salą žmonės padarę kelią; todėl čia ir susiduria du žodžiai: sala + peraugo.

Istorija

Salaperaugio kaimas minimas nuo 1684 m. XVIII amžiuje šis kaimas priklausė .

Sovietmečiu susidarė tarsi dvi dalys – gyvenvietė ir atokiau esantys atskiri vienkiemiai, kuriuos vietiniai žmonės ėmė vadinti kaimu. Gyvenvietė – tai Marytės Melnikaitės kolūkio centrinė gyvenvietė, vėliau – Šelmentos bendrovės centras. Jame veikė vaikų darželis, biblioteka, kultūros namai, felčerinis-akušerinis centras, valgykla, parduotuvė. Šiaurinėje kaimo dalyje buvo fermų kompleksai – kiaulidės, veršidės, karvidės.

1954–1963 m. buvo Salaperaugio apylinkės centras.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.

1827 m.

1880 m.

1888 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

130

187

220

129

141

1979 m.^sur.

1986 m.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

163

243

229

203

210

155

Žymūs žmonės

Salaperaugyje gimė etnomuzikologė, kanklininkė, liaudies instrumentų orkestro dirigentė, humanitarinių mokslų daktarė Marija Baltrėnienė (1941–).

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
Sałopirogi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 222 psl. (lenk.)
Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Salapiaraugis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 150 psl.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Salaperaugis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 614
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.

[3] Sałopirogi. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 222 psl. (lenk.)

[4] Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)

[5] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[1959-70sur-6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[MLTE-7] Salapiaraugis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 150 psl.

[8] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-9] Salaperaugis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 614

[10] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[11] Marijampolės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[13] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.