Saksonijos Veimaro Eizenacho didžioji hercogystė vok Großherzogtum Sachsen Weimar Eisenach istorinė kunigaikštystė egzis

Saksonijos-Veimaro-Eizenacho didžioji hercogystė (vok. Großherzogtum Sachsen-Weimar-Eisenach) – istorinė kunigaikštystė, egzistavusi 1813–1918 m. vakarinėje Vokietijoje, istoriniame Saksonijos regione.

Großherzogtum Sachsen
Saksonijos didžioji hercogystė

Vokietijos imperijos dalis (1871–1918)

1813 – 1918

Herbas

Sostinė

Veimaras

Valdymo forma

monarchija

Era

Naujieji laikai

- Įkurta

1813 m., 1813

- Tapo respublika

1918 m.

Istorija

Hercogystės šaknys siekia 1741 m., kai buvo įkurtos ir . 1809 m. šios dvi hercogystės buvo sujungtos į vieną Saksonijos-Veimaro-Eizenacho hercogystę, kuri 1815 m. per Vienos kongresą tapo didžiąja hercogyste. 1867 m. ji prisijungė prie Šiaurės Vokietijos sąjungos, 1871 m. – prie Vokietijos imperijos. 1903 m. pavadinta Saksonijos didžiąja hercogyste.

1910 m. provincija užėmė 25,3 tūkst. km² plotą, joje buvo 3,09 mln. gyventojų.

Šaltiniai

Vierteljahrshefte zur Statistik des Deutschen Reichs, Jahrgang 1911, IV. Band 240. // Cituoja Statistisches Jahrbuch für das Deutsche Reich. Zeitschriftenband (1912). (tikrinta 2021-10-19).

[1] Vierteljahrshefte zur Statistik des Deutschen Reichs, Jahrgang 1911, IV. Band 240. // Cituoja Statistisches Jahrbuch für das Deutsche Reich. Zeitschriftenband (1912). (tikrinta 2021-10-19).