SS pavaldumo daliniai

SS pavaldumo daliniai (vok. SS-Verfügungstruppe, SSVT) - 1934 m. suformuoti koviniai NSDAP daliniai. 1938 m. rugpjūčio 17 d. A. Hitleris pareiškė, kad SS pavaldumo daliniai yra ne policija ar vermachto dalis, o karo veiksmams treniruoti kariai, tiesiogiai pavaldūs fiureriui karo ar taikos metu. 1940 m. SS pavaldumo daliniai tapo pirmaisiais SS kariuomenės daliniais.

Formavimas

Tikrinamas SS leibštandarto „Adolf Hitler“ karių rikiuotės pasirengimas (Berlynas, 1938 m. lapkritis)

SS pavaldumo daliniai buvo suformuoti 1934 m. rugsėjo 24 d. suliejus įvairias sukarintas nacionalsocialistų formuotes - SS specialiuosius padalinius (SS-Sonderkommandos) ir Štabų sargybos (SS-Stabswache) dalinius. Šių dalinių kareivius imta treniruoti pagal tuos pačius reikalavimus kaip ir Vokietijos armijos pėstininkus.. Dalinys oficialiai imtas vadinti SS-Verfügungstruppe ('SS pavaldumo daliniai'). 1935 m. kovo 16 d. oficialiai pripažinta, kad egzistuoja SS pavaldumo daliniai.

SSVT buvo treniruojami kartu su Hitlerio asmens sargybinių daliniu leibštandartu „Adolf Hitler“ (Leibstandarte Adolf Hitler, LAH), kuris nuo 1934 m. balandžio 13 d. imtas vadinti SS leibštandartu „Adolf Hitler“ (Leibstandarte SS Adolf Hitler, LSSAH). Tuo metu LSSAH tebebuvo grynai asmens sargybinių ir garbės sargybos dalinys.

1937 m. SS buvo padalintas į tris šakas:

• Bendroji SS (Allgemeine-SS),
• SS pavaldumo daliniai (SS-Verfügungstruppe),
• SS Kaukolės junginys (SS-Totenkopfverbände, SSTV), kuris tvarkė koncentracijos stovyklas.

Himleris 1939 m. rugsėjo 1 d. vadovavo šioms karinėms formuotėms:

• Hitlerio asmens sargybinių dalinys SS leibštandartas „Adolf Hitler“, kurio vadas buvo obergrupenfiureris Jozefas „Sepas“ Ditrichas (Josef "Sepp" Dietrich).
• Pavaldumo kariuomenės inspekcija, kuriai vadovavo grupenfiureris Paulius Hauseris (Paul Hausser). Jam pavaldūs buvo pulkai Deutschland, Germania ir Der Führer.
• Koncentracijos stovyklų inspekcija (vok. Inspektion der Konzentrationslager), kuriai vadovavo grupenfiureris Teodoras Eikė (Theodor Eicke). Jam buvo pavaldūs keturi sukarinti Kaukolės štandartai, naudoti kaip koncentracijos stovyklų apsauga (SS-Totenkopfverbände), kurie vėliau, po Lenkijos užkariavimo, turėjo sudaryti 3-iąją SS diviziją „Kaukolė“. ir 1940 m. rugpjūtį tapti SS kariuomenės dalimi. Šie „Kaukolės“ daliniai turėjo specialius skiriamuosius ženklus antsiuvuose - kaukolę su sukryžiuotais kaulais, o ne SSVT SS runas.
• Karo veiksmams treniruoti SS nepriklausę Ordnungspolizei policijos daliniai, kuriems vadovavo obergrupenfiureris Kurtas Daluegė (Kurt Daluege). Šie daliniai buvo pavaldūs Himleriui kaip Vokietijos policijos vadui. Ruošiantis 1940 m. kampanijoms šie policijos daliniai buvo performuoti į 4-tąją SS policijos diviziją, kuri 1941 m. sausį buvo perduota SS kariuomenės pavaldumui, o 1942 m. vasarį tapo jos dalimi.

Pirmosios operacijos

SSVT daliniai kartu su vermachto daliniais dalyvavo okupuojant Sudetų sritį, prijungiant Austriją ir okupuojant Čekoslovakiją. SSVT pulkai Deutschland ir Germania kartu su leibštandartu dalyvavo įsiveržime į Lenkiją. O pulkas Der Führer buvo rezerve Prahoje. 1939 m. rugsėjo mėn. karo su Lenkija metu SS-VT dalinių ir vermachto dalinių junginys veikė kaip tankų divizija „Kempf“ (vok. Panzer-Division Kempf). Kartu su kitais vermchto daliniais ji kovėsi Ružano, Modlino, Lomžos ir Kmičino mūšiuose. Divizija buvo išformuota 1939 m. spalio 7 d. ties Nidzicos miestu.

Įsiveržimo į Lenkiją metu kilo abejonių dėl SSVT kovinio efektyvumo. Niekam nekilo abejonių, kad SSVT kariai nori kariauti. Retkarčiais jie to norėjo pernelyg smarkiai. Vyriausioji vermachto vadovybė (Oberkommando der Wehrmacht) pranešė, kad SSVT daliniai be reikalo rizikuodavo, elgėsi neapdairiai, todėl patyrė gerokai daugiau nuostolių negu vermachto daliniai. Vermachto vadovybė teigė, kad SSVT per prastai apmokyti, o karininkai netinka vadovauti. Gindamasi SSVT teigė, kad jai veiksmus apsunkino tai, kad jiems teko kautis atskirais daliniais, o ne kaip vieningai formuotei. Taip pat jiems trukdė užduočių neatitinkanti įranga. <vr>H. Himleris tvirtino, kad SSVT ateityje turi kautis kaip SS junginys, kuriam vadovauja SS vadai. OKW siekė išformuoti SSVT. Hitleris nenorėjo pyktis nei su vermachtu, nei su Himleriu, tad jis pasirinko kompromisinį sprendimą. Jis įsakė, kad SSVT turi sudaryti savo divizijas, tačiau divizijos bus pavaldžios vermachtui.

SS kariuomenės sukūrimas

Norvegų SS bataliono vėliava.

Po karo su Lenkija buvo keturi koviniai SS pulkai - SS leibštandartas „Adolf Hitler“, „Deutschland“, „Germania“ ir „Der Führer“. Iš pastarųjų trijų pulkų vėliau buvo suformuota SS pavaldumo divizija (vok. SS-Verfügungs-Division), o leibštandartas buvo išplėstas į motorizuotą brigadą. Taip pat buvo ginkluoti, bet prastai apmokyti Kaukolės štandartai (Totenkopfstandarten), iš kurių trijų, prijungus dalinį , buvo suformuota 3-ioji SS divizija „Kaukolė“, kuriai vadovavo Eikė. Dar viena, 4-oji SS policijos divizija buvo suformuota iš . Šios divizijos 1940 m. dalyvavo operacijoje Fall Gelb, kariavo Niderlanduose ir Prancūzijoje.

Pirmieji SSVT dalinių kovos veiksmai buvo veržimasis į regioną palei Roterdamą. Užėmus Roterdamą SSVT divizija kartu su kitomis divizijomis susirėmė su Prancūzijos pajėgomis ir išstūmė jas į Zelandijos ir Antverpeno apylinkes. Po to šiuos dalinius panaudojo likviduoti užsilikusius pasipriešinimo židinius teritorijose, kurias Vokietijos armija jau užėmė.

A. Hitleris pervadino SSVT į SS kariuomenę (vok. Waffen-SS) savo 1940 m. liepos mėn. kalboje. O 1940 m. rugpjūčio 1 d. Himleris įsteigė SS kariuomenės vado įstaigą (vok. Kommandoamt der Waffen-SS), kuri priklausė naujai (vok. SS-Führungshauptamt, FHA), kurios vadovas buvo grupenfiureris Hansas Jutneris (Hans Jüttner). „Kaukolės“ divizija ir kiti SS Kaukolės koviniai daliniai buvo perduoti FHA vadovavimui.

1940 m. gruodį SS pulkas Germania buvo atskirtas iš SS pavaldumo divizijos (Verfügungs-Division) ir jo pagrindu imta formuoti nauja SS divizija „Germanija“. Į naująją diviziją buvo paimta daug Skandinavijos savanorių iš naujai užimtų teritorijų (danų, norvegų, olandų ir flamandų), todėl naujoji divizija buvo pervadinta į 5-ąją SS diviziją „Vikingas“.

1941 m. pradžioje Verfügungs-Division buvo pervadinta į 2-ąją SS diviziją „Reichas“, o SS policijos divizija buvo perkelta į SS kariuomenę.
Ruošiantis operacijai „Barbarosa“ leibštandartas buvo išplėstas iki divizijos.

Vėliau numeruojant SS kariuomenės divizijas pirmosios SS divizijos Leibstandarte, Das Reich, Totenkopf, Polizei ir Wiking gavo numerius nuo 1 iki 5.

Nuorodos

1. Waffen-SS at Encyclopædia Britannica
2. Cook, Stan and Bender, R. James. Leibstandarte SS Adolf Hitler - Volume One, R. James Bender Publishing, 1994, p 19
3. Organisationsbuch der NSDAP, 3rd Ed. (1937) p. 424
4. Pilno generolo atitikmuo. LSSAH nepriklausomybę galima aiškinti tiek aukštu jo vado laipsniu, tiek vado asmenine draugyste su Hitleriu.
5. Šią diviziją suformavo iš trijų štandartų - 1-ojo štandarto Oberbayern, 2-ojo Brandenburg ir 3-iojo Thüringen. 4-asis štandartas Ostmark buvo priskirtas okupacinei kariuomenei, o vėliau, ruošiantis planui „Barbarosa“, buvo įtrauktas į 2-ąjį SS pėstininkų pulką. http://sturmvogel.orbat.com/ss-tk.html 2010-11-21 iš Wayback Machine projekto.
6. http://www.germanamericanvoice.com/Stories/SS-STANDARTE%20DER%20FUEHRER.htm 2011-07-11 iš Wayback Machine projekto.
7. Flaherty, T.H (2004). The Third Reich: The SS. Time-Life Books, Inc. (re-print). ISBN . p 149
8. Flaherty, T.H (2004). The Third Reich: The SS. Time-Life Books, Inc. (re-print). ISBN .
9. Windrow, Martin & Burn, Cristopher (1992). The Waffen-SS, Edition 2. Osprey Publishing. ISBN .{{}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list ()
10. Ripley, Tim . The Waffen-SS at War: Hitler's Praetorians 1925-1945 (2004) p. 52 .
11. Tik 1942 m. vasario mėn. policijos divizija tapo SS kariuomenės dalimi. Iki tol jos kariai dėvėjo Ordnungspolizei skiriamuosius ženklus, o pavadinime nebuvo raidžių SS.