Rusnės seniūnija

Rusnės seniūnija
Seniūnijos administracija
Savivaldybė	Šilutės rajono savivaldybė
Centras	Rusnė
Adresas	Neringos g. 7
Seniūnas	Dalia Drobnienė (2022)
Gyventojai (2021)	1 357
Plotas	56 km²
Tankumas (2021)	24,2 žm./km²
Gyvenvietės	1 miestelis, 5 kaimai
Avandeltos gamtinis rezervatas Rusnės saloje
Siurblinė Uostadvaryje. Joje įrengtas polderių muziejus

Rusnės seniūnija – administracinis-teritorinis vienetas Šilutės rajono savivaldybės vakaruose.

Geografija

Seniūnija yra Rusnės saloje, jos plotas 5556 ha. Teritoriją nuo Šilutės ir Kintų seniūnijų riboja upė Atmata, nuo Kaliningrado srities – Skirvytė. Seniūnijos vakaruose – Kuršių marios.

40 proc. seniūnijos teritorijos užima vandenys, 50 proc. – žemės ūkio naudmenos, 10 proc. – miškai, krūmynai. Saloje veikia 20 vandens kėlimo stočių. Pirmoji stotis pradėjo veikti 1907 m. Saloje esantis Dumblio ežeras yra 1,3 metro žemiau jūros lygio. Rusnės seniūnijos teritorijos paviršius – samplovinė lyguma, 05-1,5 m pakilusi virš jūros lygio (prie Dumblės ežero – 1,3 m žemiau jūros gylio). Upės – Skirvytė, Atmata, Pakalnė, , , , , ir kt., Yra ežerėlių, pelkių, tvenkinių, senvagių ir daugybė kanalų. Visa seniūnijos teritorija priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui.

Rusnės seniūnijoje veikia Rusnės pagrindinė mokykla, specialioji internatinė mokykla, jaunimo klubas, vaikų lopšelis-darželis, ambulatorija, policijos nuovada, vaistinė, paštas, degalinė, valgykla, komunalinė tarnyba, seniūnijos bendruomenė „Rusnės sala“, Kaimo turizmo draugija, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Rusnės filialas, UAB „Rusnės tvenkiniai“, Klaipėdos teritorinės muitinės Rusnės upių uosto postas, smulkios žvejybos ir medienos perdirbimo įmonės, maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, kultūros namai, biblioteka, polderių muziejus, Kazimiero Banio senovinis žvejo muziejus, evangelikų liuteronų bažnyčia, VšĮ „Salos etnokultūros ir informacijos centras“ (įst. 2002 m.).

Šyškrantėje plyti Rusnės tvenkiniai (plotas 384 ha), iš kurių 9 tvenkiniai skirti pramoginiai žūklei. Jie įžuvinti karpiais, karosais, kuojomis, lydekomis, lynais, baltaisiais amūrais, raudėm, ešeriais. Juose galima žvejoti visus metus.

Istoriniai paminklai: Rusnėje – miestelio centrinė ir pietinė dalys, evangelikų liuteronų bažnyčia (1809 m.), kapinynas (XVI-XVII a.). Šyškrantėje – namas gyventi potvynių metu ir etnoarchitektūrinė sodyba (XIX a. pab.), Uostadvaryje – švyturys (Uostadvario švyturys) (1873 m.), vandens kėlimo stotis (1907 m.), Pakalnėje ir Vorusnėje – evangelikų liuteronų senosios kapinės.

Dailės paminklai – Šv. Jurgio koplytstulpis (pastatytas 1990 m., skulpt. A. Šalkauskas) ir kt.

Verslas: žvejyba, žuvies apdirbimas, žemės ūkio produktų gamyba, pašarų ruošimas, turizmas.

Istorija

Istoriniai šaltiniai mini, kad 1365 m. Kryžiuočių ordino magistras leido klaipėdiečiams Rusnės saloje ganyti gyvulius, šienauti, laisvai kuro ir statybos reikalams pasirinkti ir kirsti mišką. XIV a. pab. minimos ir pirmosios gyvenvietės – Vorusnė ir Rusnė.

1525–1701 m. Rusnės seniūnijos teritorija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, 1701–1871 m. – Prūsijos karalystei. 1540 m. Rusnėje gyveno 52 šeimos. Nuo 1541 m. įvestas evangelikų liuteronų tikėjimas, pagal 1544 m. Prūsijos kunigaikščio Albrechto raštą, Rusnės bažnyčioje pamaldos turėjo vykti lietuvių ir vokiečių kalbomis. 1553 m. prie Rusnės bažnyčios įsteigta parapinė mokykla. Nuo 1596 m. Rusnėje veikė savaitinis turgus. XVI a. pabaigoje įkurtas Skirvytėlės kaimas, keli dvarai.

Be žvejybos ir žemdirbystės vietiniai gyventojai vertėsi nendrių pjovimu ir pardavimu. Žvejai žuvį veždavo į Šilutę, Tilžę, Karaliaučių. XVII a. Rusnėje veikė alaus darykla, kurpių cechas (nuo 1648 m.). 1613 m. Pakalnėje įsteigta smuklė. XVIII a. vidurio Rusnės apylinkėse atsirado valtininko profesija – buvo vežiojami žmonės ir prekės iš Tilžės ir Klaipėdos į Karaliaučių, Dancigą. 1736 m. įsteigtos mokyklos Pakalnėje, Skirvytėje. 1750 m. Rusnė tapo valsčiaus centru. 1792 m. leistas Rusnėje nuolatinis turgus. 1810 m. įsteigta vandens matavimo stotis. Nuo 1818 m. Rusnės seniūnijos teritorija priklausė Šilutės apskričiai.

XVIII-XX a. 1-ojoje pusėje pro Rusnę į Klaipėdą plukdomi sieliai, kurie Rusnėje ir Šyškrantėje buvo perrišami, sutvirtinami ir paruošiami plukdyti toliau. Pastatytos lentpjūvės Rusnėje ir Šyškrantėje ir iš Nemunu atplukdytų rąstų pjautos lentos bei tašai, gaminiai laivais gabenti į Klaipėdą. Rusnėje apsigyveno Klaipėdos miško medžiagos supirkimo ir apdirbimo firmų atstovai bei pirkliai. 1855 m. Rusnėje gyveno 33 žydai, kurie vertėsi miško prekyba. 1850 m. Rusnėje pastatyta garinė lentpjūvė. 1913 m. Rusnės seniūnijos teritorijoje buvo net 6 lentpjūvės.

1853 m. įsteigta mokykla Skirvytėlėje. Gyventojus vargindavo potvyniai, užliedavę kelius, sodybas. Laivybai pagerinti, 1873 m. priešais Minijos žiotis buvo pastatytas švyturys, iš Šilokarčemos atvesta telegrafo linija. 1888 m. Rusnės salos gyventojai labai nukentėjo nuo potvynio – buvo sunaikinta 70 namų. XIX a. pab. išilgai kairiojo Atmatos kranto buvo supiltas apsauginis pylimas.

1907 m. ant Vilkinės upės pastatyta vandens kėlimo stotis, prie Dumblės kanalo – vandens siurbimo stotis su garine turbina. Šie statiniai davė pagrindą atsirasti Uostadvario gyvenvietei. 1912 m. Rusnėje pastatyta elektrinė, kurios energija buvo naudojama ne tik tilto per Atmatą (pastatytas 1914 m., susprogdintas 1944 m. spalio pabaigoje) vidurinei daliai pakelti, bet ir jos gyventojų namų apšvietimui. 1913 m. Rusnėje veikė komercinė biblioteka.

Nuo XVIII a. pr. Rusnės parapijoje apsigyvendavo vis daugiau vokiečių. 1848 m. joje lietuvių bebuvo 67,9 proc., 1912 m. – 60,3 proc., o pačioje Rusnėje 1905 m. – tik 21,5 proc. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Rusnėje buvo įsteigta lietuvių jaunimo draugija „Tiltas”, kuris ėmėsi lietuvinimo darbo.

Rusnės seniūnijos taryba 1917 m. gegužės 2 d. ir 1920 m. liepos 1 d išleido savo 50 pfenigų vertės popierinius pinigus. 1922 m. pabaigoje Rusnėje įsteigta Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius.

1926–1939 m. be valdiškų pradinių mokyklų Rusnėje, Pakalnėje, Skirvytėje ir Skirvytėlėje dar veikė Klaipėdos krašto mokyklų draugijos išlaikomos privačios lietuvių mokyklos Rusnėje, Vorusnėje. 1936–1939 Rusnėje buvo organizuojami trumpi kursai pasienio policininkams, vadinami pasienio policijos mokomaisiais būriais. 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą užgrobus vokiečiams, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos.

XIX-XX a. dėl potvynių grėsmės čia namai dažniausiai buvo statomi dviaukščiai mediniai. 1944 m. spalio pradžioje daug gyventojų iš Klaipėdos krašto ir Lietuvos traukėsi į Vakarus per Rusnę.

Po II pasaulinio karo Rusnės saloje įsteigtas MVD Pataisos darbų lagerių skyriaus Šilutės (Macikų) lagerio Rusnės lagerio punktas Nr.5. Iki 1950 m., dėl koncentracijos stovyklos aptarnaujančio personalo įtakos, Rusnėje dominavo rusakalbiai, nes vietinių gyventojų buvo likę labai mažai. Vėliau Rusnės sala prisipildė lietuviais, atvykusiais iš įvairių Lietuvos vietovių ir tremties.

1995 m. įkurta seniūnija. Gyventojų prašymu 1997 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo pakeistas Rusnės miesto statusas į miestelio. Rusnės miestelis turi savo vėliavą ir herbą, kurį 2005 m. liepos 1 d. dekretu parvirtino Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus.

Seniūnijos istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Gyvenvietės
2001-04 ((Išsamiau))		1984	1 miestelis (Rusnė), 5 kaimai
2004 m.		1984
2009-09-01 ((Išsamiau))	60	1984	1 miestelis, 5 kaimai
2011 m. ((Išsamiau))		1524	1 miestelis, 4 kaimai
2016-08-13 ((Išsamiau))			1 miestelis, 5 kaimai
2021 m. ((Išsamiau))		1357	4 gyvenvietės, turinčios >9 gyventojus

Seniūnai

• Juozas Žukauskas, 1995–2000 m.)
• , nuo 2000 m.
• , nuo 2012 m.

Gyvenvietės

Seniūnijos gyvenvietės (sąrašas sudarytas 2022-01-31 „Registrų centro“ ir 2011–2021 m. gyventojų surašymų duomenimis):

Gyvenvietė	Gyventojai (2021)	Gyventojai (2011)
Pakalnė, k.	77	73
Rusnė, mstl.	1131	1274
Skirvytė, k.
Šyškrantė, k.	74	81
Uostadvaris, k.	61	88
Vorusnė, k.		8

Seniūnaitijos

2009 m. įsteigtos 3 seniūnaitijos:

• Pakalnės seniūnaitija (149 gyv.) – Pakalnės k., Vorusnės k.
• Rusnės seniūnaitija (1586 gyv.) – Rusnės mstl., Skirvytės k.
• Šyškrantės seniūnaitija (254 gyv.) – Uostadvario k., Šyškrantės k.

Šaltiniai

1. Rusnės seniūnijos kontaktai. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).
2. Rusnės seniūnija. Silute.lt (tikrinta 2022-06-02).