Skirvytė

Šis straipsnis apie upę. Apie kaimą Šilutės rajone skaitykite straipsnyje Skirvytė (kaimas).

Skirvytė
Pirmame plane - iš kairės atitekanti Rusnės upė, ties Rusnės miesteliu skylanti į dvi šakas: Atmatą (pirmame plane, toliau teka į dešinę) ir Skirvytę (vingiuotai teka į tolumoj mėlynuojančias Kuršių marias). Skirvytės kairysis krantas priklauso Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai.
Ilgis	9 km
Ištakos	Nemuno deltos atšaka
Žiotys	Kuršių marios
Šalys	Lietuva, Rusija

Skirvytė arba Skirvyčia (vok. Skirwieth, rus. Северная) – upė, Nemuno deltos šaka, Šilutės raj. sav. Skirvytės viduriu eina Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado sritis) siena. Skirvytė prasideda ties Rusnės miesteliu, kur Nemuno šaka Rusnė dalijasi į Skirvytę (kairioji šaka) ir Atmatą. Skirvytė teka į pietvakarius, pasiimdama 60-70 % Rusnės debito. Už kelių šimtų metrų nuo jos pradžios atsišakoja Pakalnės upė (2-6 % Skirvytės debito), už 6 km šakojasi į Vytinę (dešinioji) ir Tiesiąją (kurios žiotys laikomos Skirvytės žiotimis). Skirvytės plotis 100–400 m, gylis pradžioje apie 7,8 m, žiotyse – apie 1,5 m. Vidutinis srovės greitis – 0,1-0,2 m/s. Ledonešio metu žemiau Rusnės miestelio ir prie pat jos žiočių susidaro ledų sangrūdos.

Skirvytė labai žuvinga. Joje plaukioja karšiai, žiobriai, stintos, vėgėlės, šamai, lašišos, lydekos, ešeriai ir kt. Verslinė žvejyba uždrausta (išskyrus migruojančių stintų metu), mėgėjiška žvejyba (reikalinga licencija ir asmens tapatybę liudijantis dokumentas) leidžiama nuo Atmatos iki Vytinio.

Viso navigacijos sezono laikotarpiu (230 dienų metuose) savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama plaukioti tik lėta eiga, o sustoti galima tik nustatytose vietose. Norint plaukti Skirvyte reikia turėti pasienio ir aplinkosaugos institucijų leidimus.

Pavadinimas

Upėvardis kildinamas nuo žodžio skirti(s) („atsišakoti, tolinti, skaidytis“).

Šaltiniai

1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.