Rovigas

Rovigas (it. Rovigo) – miestas Italijoje, Veneto regione, Rovigo provincijos sostinė.

Rovigas it. Città di Rovigo
Emanuelio II aikštė
Rovigas 45°04′00″ š. pl. 11°47′00″ r. ilg. / 45.06667°š. pl. 11.78333°r. ilg. / 45.06667; 11.78333 (Rovigas)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Italija
Regionas	Venetas
Provincija	Rovigo provincija
Meras	Bruno Piva
Gyventojų (2010)	52 793
Plotas	108,55 km²
Tankumas (2010)	486 žm./km²
Altitudė	7 m
Pašto kodas	45100
Tel. kodas	0425
Tinklalapis	www.comune.rovigo.it
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Belinas

Istorija

Rovigas (lot. Rodigium ir Rhodigium) pirmąkart paminėtas Ravenos dokumentuose 838 m. balandžio 24 d. Pavadinimo kilmė neaiški. 920 m. Adrijos vyskupas Paolo Cattaneo čia apsistojo po to, kai Adriją nusiaubė vengrai. Jo pradėti statyti įtvirtinimai baigti 945 m. Rovigo vikontai pastatė plytines sienas apie 1130 m. Estės šeimos vardu. Torre Donà yra iki to laiko pastatytos pilies liekanos. Tai 66 m. bokštas ir galėjo būti aukščiausiu to meto plytiniu bokštu, jei statybos laikas teisingas.

1194 m. Rovigas atiteko Acui VI d'Estei, Feraros kunigaikščiui, kuris pasivadino Rovigo grafu. d'Estės šeimos valdžia baigėsi kai Venecijos respublika užėmė miestą po apgulties 1482 m. ir gavo taikos sutartimi 1484 m. Nors d'Estės atgavo Rovigą per Kambrų lygos karą, venecijiečiai grįžo 1514 m. ir valkdė iki Prancūzų revoliucijos. 1806 m. Napoleonas Bonapartas suteikė generolui Anne Jean Marie René Savary Rovigo hercogo titulą. 1815 m. austrai Rovigą paskelbė karališkuoju miestu.

1861 m. Rovigas prijungtas prie Italijos karalystės, 1866 m. miestas sujungtas geležinkeliu su Paduva, Ferara, Verona ir Kjodža m. XX a. pradžioje atsirado pramonė, iš kurios svarbiausia buvo cukraus gamyba. 1927 m. Rovigo savivaldybė išplėsta iki dabartinių ribų prijungiant mažesnes savivaldybes. 1937 m. Adigeto kanalas nukreiptas į miesto vakarus, o Corso del Popolo aveniu atsirado jo buvusioje vietoje. 1943–1945 m. Rovigas priklausė Italijos Socialistrinei respublikai. Pokariu miestas smarkiai plėtėsi ir turėjo didžiausią urbanizacijos lygį Veneto regione.

Turistiniai objektai

• Pilies griuvėsiai (X a.), kurios liko du bokštai
• Madonna del Soccorso bažnyčia (1594-1606 m.)
• Šv. Stepono katedra (iki XI a.), du kartus perstatyta.
• Immacolata Concezione bažnyčia (1213 m.)
• Palazzo Venezze (1715 m.)

Galerija

• Madonna del Soccorso bažnyčia
• Torre Donà
• Paminklas Garibaldžiui