Ravena it Ravenna miestas Emilijoje Romanijoje šiaurės Italija prie Adrijos jūros provincijos centras 157 05 tūkst gyven

Ravena (it. Ravenna) – miestas Emilijoje-Romanijoje (šiaurės Italija), prie Adrijos jūros; provincijos centras. 157,05 tūkst. gyventojų (2009). Išvystyta naftos, chemijos, mašinų, muzikos instrumentų pramonė. Veikia Ravenos nacionalinis muziejus, dailės menų akademijos Pinakoteka, arkivyskupijos muziejus. Išlikę mauzoliejai (V–VI a.), bazilikos, rūmų liekanos, poeto Dantės (1265–1321) kapas ir muziejus.

Ravena it. Ravenna
Šv. Jono Evangelisto bažnyčia

Ravena 44°25′0″ š. pl. 12°12′0″ r. ilg. / 44.41667°š. pl. 12.20000°r. ilg. / 44.41667; 12.20000 (Ravena)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Italija
Regionas	Emilija-Romanija
Provincija	Ravenos provincija

Gyventojų (2009)	157 050
Plotas	652,89 km²
Tankumas (2009)	241 žm./km²

Tinklalapis	www.comune.ra.it
Vikiteka	Ravena

UNESCO	(angl.) (pranc.): 788

Istorija

Dabartinės Ravenos vietovėje italikų genčių žmonės apsigyveno apie 1400 m. pr. m. e. Tradiciškai laikomasi nuomonės, kad po to vietovėje gyveno etruskai, o dar vėliau − galai. 191 m. pr. m. gyvenvietė pateko į Romos priklausomybę ir greitai įgijo didelę reikšmę regione dėl Adrijos šiaurės-vakarų jūrų uosto. Romos imperatorius Augustas pastatė naują Klasės uostą šiek tiek piečiau Ravenos, kuris tapo pagrindinių Romos imperijos karinių jūrų pajėgų Adrijoje baze.

402 m. imperatorius Honorijus perkėlė Vakarų Romos imperijos sostinę į Raveną. Po imperijos žlugimo 476 m. Ravena tapo germanų valstybės, vadovaujamos Odoakro, sostine. 493 m. tapo ostrogotų karalystės, vadovaujamos Teodoriko, sostine. 540 m. Raveną užkariavo Bizantijos imperatoriaus Justiniano I generolas Belizarijus ir Ravena tapo Bizantijos imperijos Italijos valdų sostine.

726 m. po maištų ir invazijų Bizantijos valdžia Ravenoje žlugo, miestas 751 m. pasidavė langobardų karalystei, 754 m. buvo prarastas frankams, kurių karalius Pipinas III 757 m. miestą padovanojo Romos popiežiui. Ilgą laiką miestas buvo beveik savarankiškai valdomas vietos arkivyskupų ir vėliau – įtakingos Polenta giminės. 1441 m. miesto valdymą perėmė Venecijos respublika, bet 1509 m. jis vėl grąžintas popiežiui. 1512 m. po Ravenos mūšio miestą užėmė prancūzai, tačiau greit buvo išvaryti. Miestas po to su trumpomis pertraukomis buvo popiežiaus nominalioje priklausomybėje. 1859 m. Ravena paskelbė sąjungą su Sardinijos karalyste ir 1861 m. tapo suvienytos Italijos dalimi.

UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektai

1996 m. UNESCO į pasaulio paveldo sąrašą įtraukė aštuonis V−VI a. Ravenos statinius, sudarydama objektą Nr. 788 „Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai“.

Į sąrašą įtraukti Ravenos statiniai:

Galos Placidijos mauzoliejus
Neono krikštykla (baptisterija)
Naujoji Šv. Apolinaro bazilika
Arijonų krikštykla (baptisterija)
Arkivyskupijos koplyčia (oratorija)
Teodoriko mauzoliejus
Šv. Vitalijaus bazilika
Šv. Apolinaro bazilika Klasėje

Miestų partnerystė

Išnašos

Encyclopaedia Britannica, 4-23-2009
whc.unesco.org

[1] Encyclopaedia Britannica, 4-23-2009

[2] whc.unesco.org