Šartras pranc Chartres miestas centrinėje Prancūzijoje Centro regione Ero ir Luaros departamento centras Veikia oro uost

Šartras (pranc. Chartres) – miestas centrinėje Prancūzijoje, Centro regione, Ero ir Luaros departamento centras. Veikia oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia Šartrą su Paryžiumi ir kitais Prancūzijos miestais. Išplėtotos elektrotechnikos, kosmetikos, parfumerijos, automobilių dalių gamybos, maisto pramonės šakos. Plėtojamas turizmas. Dailės, gamtos, priešistorės muziejai.

Šartras pranc. Chartres

Šartro katedra

Šartras 48°27′21″ š. pl. 1°29′03″ r. ilg. / 48.45583°š. pl. 1.48417°r. ilg. / 48.45583; 1.48417 (Šartras)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Centras (Prancūzijos regionas)
Departamentas	Eras ir Luara

Gyventojų (2007)	39 767
Plotas	16,85 km²
Tankumas (2007)	2 360 žm./km²
Altitudė	121−161 m

Vikiteka	Šartras

Istorija

Romėnų laikais vietovė vadinta Carnutum ir buvo keltų karnetų genties centras. Viduramžiais, nuo IV a. Šartras buvo vyskupijos centras. 858 m. miestą sudegino normanai. Nuo 1286 m. Šartras tapo Prancūzijos karaliaus domeno dalimi. Nuo 1528 m. Šartro kunigaikštystės centras. Šartro katedroje 1594 m. karūnuotas Henrikas IV Burbonas. Smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą.

Architektūra

Šartras ypač žinomas ant kalvos XII−XIII a. pastatyta gotikos stiliaus Dievo Motinos katedra, įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Miestas taip pat garsėja gotikos stiliaus šv. Petro, šv. Andriejaus bažnyčiomis, išlikusiais Vyskupų rūmais, senamiestį juosiančiu bulvarų žiedu.

Šaltiniai

Chartres (Šartras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 30-31 psl.

[1] Chartres (Šartras). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 30-31 psl.