Romėniški skaičiai

Romėniški skaičiai
Tipas	skaitmenys
Naudojamas kalbose	visose
Rašymo kryptis	iš kairės į dešinę
Laikotarpis
ISO 15924
Unicode
Genealogija
Kilmė	Romėniški skaitmenys
Dukterinės sistemos	nėra

Romėniški skaičiai – skaičių sistema naudota Senovės Romoje, adaptuota iš etruskų. Romėniški skaičiai žymimi raidėmis, vienas skaičius gali būti užrašytas vienos ar daugiau raidžių kombinacija.

Romėniški skaičiai dažniausiai rašomi didžiosiomis raidėmis ir neretai vis dar tebenaudojami datai, jubiliejui, eilės numeriui, knygų skyriui ar panašiems atvejams žymėti.

Penkiasdešimt antras Koliziejaus įėjimas su iškaltu romėnišku numeriu (52, LII) viršuje

Žymėjimas

Pagrindiniai septyni skaičiai:

• I arba i – 1,
• V arba v – 5,
• X arba x – 10,
• L arba l – ,
• C arba c – 100 (centum – „šimtas“),
• D arba d – ,
• M arba m – 1000 (mille – „tūkstantis“).

Skaičių kombinacijos sudaromos laikantis tam tikrų taisyklių.

• II arba ii – 2,
• III arba iii – 3,
• IV – 4,
• VI arba vi – 6,
• VII arba vii – 7,
• VIII arba viii – 8,
• IX arba ix – 9.

Romėniškojo skaičiaus reikšmė nustatoma taip: jei didesnis skaitmuo yra prieš mažesnį arba du skaitmenys yra vienodi, tai jie sudedami, o jei mažesnis yra prieš didesnį, tai mažesnis atimamas iš didesnio. Pavyzdžiui,

MCXLIV = 1000 + 100 + 50 – 10 + 5 – 1 = 1144.

Šveicariško laikrodžio ciferblatas, kuriame ketvirta valanda vis dar užrašyta kaip IIII.

Šią taisyklę romėnai įvedė ne iš karto. Pradinė seka, kur visi skaitmenys sudedami, iš pradžių buvo I, II, III, IIII, V, VI, VII, VIII, VIIII, X. Ypač laikrodžių ciferblatuose IV (ketvirta valanda) tradiciškai net ir dabar neretai žymima kaip IIII.

Didesni skaičiai sudaromi braukiant brūkšnį viršuje, kuris reiškia padauginimą iš 1000:

• V –
• X -
• L – 50 tūkstančių
• C –
• D – 500 tūkstančių (pusė milijono)
• M – Milijonas

Dar didesni skaičiai sudaromi braukiant dvigubą brūkšnį viršuje arba vieną apačioje, kas reiškia padauginimą iš 1 000 000. Standarto nėra. Pvz., 10 milijonų bus žymima (X).

Nulis šia sistema negali būti užrašytas. Jei prireikdavo, nulis būdavo užrašomas žodžiu (lot. nulla).

Trupmenos

Skirtingai nuo sveikosios dalies (rašomos dešimtaine ), trupmeninei daliai buvo naudojama dvyliktainė. Taip pasirinkta buvo matyt todėl, jog dvyliktainėje sistemoje trumpai gali būti užrašytas tiek trečdalis, tiek ir ketvirtis. Buvo naudojami tokie trupmenų ženklai:

Trečdalio aso moneta, 1/3 arba 4/12, reikšmė užrašyta kaip ••••

Pusės aso moneta, 1/2 arba 6/12, reikšmė užrašyta kaip S.

Reikšmė	Romėniškas skaičius
1/12	·
2/12 = 1/6	·· arba :
3/12 = 1/4	··· arba ∴
4/12 = 1/3	···· arba ∷
5/12	····· arba ⁙
6/12 = 1/2	S
7/12	S·
8/12 = 2/3	S·· arba S:
9/12 = 3/4	S··· arba S∴
10/12 = 5/6	S···· arba S∷
11/12	S····· arba S⁙
12/12 = 1	I

Šaltiniai

1. romėnų skaitmenys(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-01-31).