Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Romaniškoji teisė (Romanų valstybių teisė) – kontinentinės teisės pošeimis. Valstybės – Prancūzija, Italija, Ispanija, Portugalija, Belgija, Liuksemburgas, Rumunija. „Lyderė“, tradicijų pradininkė – Prancūzija. Sąlyginai priskirtini Nyderlandai (jie iš dalies priskiriami Germaniškajai teisei, teisė istoriškai artima Ispanijai, tačiau dėl daugelio įvairių teisynų būdingas savarankiškumas tarp Kontinentinės Europos teisės šeimos sistemų). būdingas patosas, programiškumas.

Istorija

Didžiausią įtaką padarė 1804 m. Prancūzijos civilinis kodeksas, pranc. Code Civil (kurio dvasią paveikė prigimtinė teisė bei Didžioji prancūzų revoliucija bei jos idėjos), Prancūzijos viešpatavimo Europoje metais (apie 1807–1814 m.) galiojęs tokiose teritorijose kaip Varšuvos kunigaikštystė, Liuksemburgas, Meksikas, Egiptas, Argentina, Luiziana, Nyderlandai), Vokietija. Romaniškąją teisę itin veikė vokiškoji bei anglosaksų teisė.

Šis su teise susijęs straipsnis yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.