Rietis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Rietis (it. Rieti; tarti [Rijètis]) – miestas Italijoje, Lacijuje, Riečio provincijos sostinė. Senamiestis yra ant kalvos, senovinio ežero pietiniame pakrašty, apsuptas lygumos. Dabar tai derlingas Velino upės baseinas. Iš didžiojo ežero liko tik maži Ripasotilės ir Kantalicės ežerėliai.

Rietis it. Comune di Rieti
Šv. Marijos katedra
Rietis 42°24′0″ š. pl. 12°52′0″ r. ilg. / 42.40000°š. pl. 12.86667°r. ilg. / 42.40000; 12.86667 (Rietis)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Italija
Regionas	Lacijus
Provincija	Rieti provincija
Meras	Giuseppe Emili
Gyventojų (2011)	47 996
Plotas	206,52 km²
Tankumas (2011)	232 žm./km²
Altitudė	405 m
Pašto kodas	02100
Tel. kodas	0746
Tinklalapis	www.comune.rieti.it
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Barbora

Istorija

Rietis buvo svarbi sabinų vieta. Po to, kai Manijaus Kuriaus Dentato vadovaujami romėnai juos III a. pr. m. e. pabaigoje užkariavo, kaimas tapo svarbiu punktu ankstyvojoje romėnų kelių sistemoje. Per jį ėjo , per Apeninus jungęs Romą su Adrijos jūra.

Dentatas nusausino ežerą ir jį pavertė Velino Neros intaku. Ežero dugnas tapo derlinga lyguma. Žemės rėžiai buvo padalinti į kvadratus, o miestas buvo perstatytas pagal romėnų papročius ir sutvirtintas gynybinėmis sienomis. Buvo pastatytas akmeninis tiltas per Velino upę ir viadukas.

Dėl derlingų žemių ir svarbos Rietis dažnai minimas lotynų raštuose. Ciceronas rašo, kad tarp Reate ir Interamna (Ternio) kilo įtampa dėl derlingų lygumų, o jo draugas Aksijus netoliese turėjo vilą.

Žlugus Vakarų Romos imperijai, miestą sugriovė barbarai, bet valdant lombardams tai buvo svarbus Gastaldo centras ir priklausė Spoleto kunigaikštystei. Frankų laikais Rietis buvo grafystės centras. Jį nusiaubė saracėnai IX ir X a. ir karalius 1149 m.

Su Romos miesto pagalba Rietis buvo atstatytas ir nuo 1198 m. tapo nepriklausomu miestu, palaikančiu popiežių, su savo podesta.

Dėl popiežių palankumo čia įvyko daug svarbių įvykių: 1185 m. Konstancija Sicilietė ištekėjo už Henriko VI, popiežius Mikalojus I Didysis 1289 m. karūnavo Karolį I Anžu Apulijos, Sicilijos ir Jeruzalės karaliumi, popiežius Grigalius IX 1234 m. kanonizavo Šv. Dominyką.

Po to, kai popiežius persikėlė į Avinjoną, mieste kilus vaidams tarp popiežiaus ir imperatoriaus šalininkų, Rietį užėmė Neapolio karalius. 1354 m. jį atkovojo kardinolas Albornocas, o vėliau jį valdė Alfanių šeima. Buvo nusausinta daugiau lygumų ir vėl kilo nesutarimai su Terniu.

Rietis buvo popiežiaus valstybės provincijos sostinė 1816-1860 m. Po Italijos suvienijimo, pradžioje Rietis priklausė Abrucams, bet 1923 m. atiteko Lacijui.

Galerija

• Romėnų tilto liekanos
• Viduramžių siena
• Šv. Augustino bažnyčia
• Šv. Rufo bažnyčia
• Palazzo Vicentini sodai

Miestai partneriai

• Itas, Japonija
• , Prancūzija
• , Vokietija, nuo 2010 m.