Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Restoranas (pranc. restaurer 'atstatyti, sustiprinti', angl. restaurant) – aukštos klasės maitinimo paskirties įstaiga, dirbanti pagal aukštus kokybės ir kultūros standartus bei orientuota į žmonių socializacijos poreikius. Dažnai veikia kaip tam tikros šalies virtuvės, laikotarpio, maisto rūšies ar gėrimo kultūros saugotoja, puoselėtoja ir skleidėja.

„El Bulli“ buvo laikomas garsiausiu, geidžiamiausiu ir prieštaringiausiai vertinamu pasaulio restoranu.

Pagrindinis dėmesys skiriamas virėjų meistriškumui, aplinkai, aptarnavimo kultūrai, etiketui bei patiekalų kokybei ir pateikimui. Naudojami kokybiški ir kiek įmanoma švieži produktai, laikomasi kultūrai būdingo pateikimo bei aptarnavimo, gali būti atkuriama ir visa autentiška aplinka. Maistas gaminamas vietoje pagal užsakymą iš meniu arba lankytojų pageidavimus, dirba profesionalus barmenas, virtuvės šefas, barista ir/ar someljė. Darbuotojai paprastai turi ilgametę patirtį, būna baigę specializuotus etiketo, teorijos bei praktinius mokymus, stažuojasi.

Restoranuose gali būti rengiami pobūviai, banketai, furšetai, verslo susitikimai, degustacijos ar kiti aukšto kultūrinio lygio renginiai.
Viešbučių nuo 4 žvaigždučių patalpose restoranas privalomas.

Vakarų Europa

Vakarų Europoje nuo antikos laikų žinomos užeigos ir tavernos, bet jos paprastai aptarnaudavo keliautojus, vietiniai gyventojai jose retai valgydavo. Restoranai, kaip maitinimo įmonės, kurios gamina svečių užsakytus patiekalus, atsirado tik XVIII a. Pagal Gineso rekordų knygą seniausias tebeveikiantis restoranas yra Sobrino de Botin Madride (Ispanija), veikiantis nuo 1725 m. Seniausiu restoranu skelbiasi ir Stiftskeller St. Peter Zalcburge (Austrija), kuris, manoma, buvo įkurtas 803 m., dar valdant Karoliui Didžiajam.

Žodis restaurant atsirado XVI a., jis tuomet reiškė 'maistas, kuris atstato jėgas', taip tada vadino tirštą, prieskoniais pagardintą sriubą. O maitinimo įmonė pirmą kartą taip buvo pavadinta 1765 m. Paryžiuje. Taip vadino sriubų pardavėjo Boulanger užeigą. Pirmas klasikinis restoranas (lankytojai sėdi prie atskirų stalų, gauna patiekalus atskiruose induose, maistą renkasi iš valgiaraščių, o restoranas turi nurodytas darbo valandas) buvo Grand Taverne de Londres ('Didžioji Londono Taverna'), 1782 m. įkurta Paryžiuje. Jos įkūrėjas buvo Antoine Beauvilliers, žinomiausias to meto kulinarijos rašytojas ir gastronomijos autoritetas. Vienas jo veikalas, L’Art du cuisinier (1814), tapo standartine kulinarijos knyga.

Restoranai tapo įprasti po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, dėl kurios aristokratai buvo priversti bėgti ir paliko be darbo tarnus. Daug tarnų, gebėjusių gaminti puikų maistą, liko be darbo, tuo tarpu į Paryžių atvyko nemažai provincialų, neturėjusių kur valgyti. Restoranai buvo patogus problemos sprendimas tiek vieniems, tiek kitiems. Taip gimė Prancūzijos restoranų tradicija.

Restoranai ėmė plisti visame pasaulyje. Pirmasis restoranas JAV atsirado 1794 m. Bostone.

Daugelis restoranų patiekalus vis dar tiekdavo ant stalo dideliuose induose, iš kur valgytojai įsidėdavo patys (Service à la française; tokie restoranai buvo vadinami „šeimyninio stiliaus“ restoranais). Tai lankytojus versdavo greičiau valgyti.

Kitas aptarnavimo stilius, kai padavėjai atneša lėkštes su patiekalais, o valgytojai įsideda patys, buvo vadinamas Service à la russe. Teigiama, kad šį stilių į Prancūziją atnešė kunigaikštis Kurakinas po 1810 m., o tada jis paplito Anglijoje ir kitose šalyse.

Trečias aptarnavimo stilius, kai patiekalai atnešami valgytojams sudėti užsakytomis porcijomis, vadinamas „amerikietišku aptarnavimu“, nors šis stilius atsirado ne Amerikoje.

Kinija

Manoma, kad restoranų tipo maitinimo įstaigos jau buvo XI a. Kaifenge – Songų dinastijos šiaurinės Kinijos sostinėje. Šis miestas tuomet turėjo virš 1 mln. gyventojų, popierinių pinigų sistemą, maitinimo tradicijas. Manoma, kad restoranai atsirado iš arbatos namų ir tavernų, kurios maitindavo ir apgyvendindavo keliautojus. Kaifenge atsiradę restoranai maitino ne tik keliautojus bet ir paties miesto gyventojus.

To meto restoranai skyrėsi virtuve, kainų masteliais, religinių reikalavimų tenkinimu. Praktiškai kiekvienas restoranas turėdavo nemažą , pagal kurį lankytojai užsakinėdavo norimus patiekalus. Apie 1275 m. rašė: „Hangžou gyventojus sunku patenkinti. Jie pateikia šimtus užsakymų – vienas nori ko nors karšto, kitas – šalto, trečias – drungno, ketvirtas – vėsaus. Vienas nori virto, kitas – žalio, trečias – kepto, ketvirtas – spirginto.“

Musulmonų pasaulis

Viduramžių musulmonų pasaulyje restoranai atsirado maždaug tuo pačiu metu kaip ir Kinijoje. Restoranai, kuriuose lankytojai galėdavo užsisakyti patiekalus pagaminimui, jau minimi X a. pabaigoje.

Musulmonų Ispanijos restoranuose buvo maitinama patiekiant tris patiekalus. Šią tradiciją įvedė Ziriabas, kuris tvirtino, kad maistą reikia pateikti trimis sykiais – pradžioje sriuba, po to – pagrindinis patiekalas ir galiausiai – desertas.

Taip pat skaitykite

Šaltiniai

Restoranas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-12-17. Nuoroda tikrinta 2021-07-19.

Vikiteka: Restoranas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] Restoranas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2020-12-17. Nuoroda tikrinta 2021-07-19.