Reketės kapinynas

Reketės kapinynas
[[Image:|250px]]
Reketės kapinynas
Koordinatės	56°01′07″š. pl. 21°37′26″r. ilg. / 56.018739°š. pl. 21.623762°r. ilg. / 56.018739; 21.623762
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Imbarės seniūnija
Plotas	1,65 ha
Naudotas	II-XII a.
Registro Nr.	33469

Reketės kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 33469) – kapinynas Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Reketės kaime (Imbarės seniūnija), 1,34 km į pietvakarius nuo plento Plungė-Skuodas, Blendžiavos dešiniajame krante.

Kapinynas

Įrengtas Blendžiavos dešiniojo kranto aukštumoje, atokiau nuo upės esančioje pakilesnėje vietoje. Reljefas lygus, kiek žemėjantis į pietvakarius, smarkiai pakeistas XX a. kasant žvyrą statyboms, kelių tiesimui ir taisymui, rekultivuojant žvyrduobę.

Teritorijos plotas – 1,65 ha.

Tyrimai

Kapinynas aptiktas XX a. 4 dešimtmetyje, Salantų valsčiaus savivaldybei pradėjus kasti žvyrą keliams taisyti. Aptikti radiniai buvo perduoti Kretingos muziejui, o informacija apie atrastąjį kapinyną pasiekė kultūros paveldo apsauga besirūpinančia Valstybės archeologijos komisiją.

1940 m. preparatorius-konservatorius Pranas Baleniūnas žvyrduobės pakraščiuose ištyrė apie 600 m² plotą, kuriame rado 42 kapus.

1942 m. tyrinėjimus tęsė to paties muziejaus archeologė Marija Alseikaitė, ištyrusi 1 kapą, o 1943 m. – Jonas Puzinas, 23 m² plote aptikęs dar 3 kapus.

1958 m. Kretingos kraštotyros muziejus (tyrimų vadovė Ona Navickaitė, LII) ištyrė 173 m² plotą, kuriame rado 7 kapus.

2007-2008 m. 60,5 m² plote aptiko 2 kapus.

Iš viso kapinyne 1940-2008 m. buvo ištirtas 956,5 m² plotas, kuriame rasti 54 griautiniai IV-IX a. žmonių kapai, iš kurių IV-V a. kapai buvę apjuosti akmenų vainikais. Be to, kasant žvyrą buvo randama daugiau dirbinių. 1959 m. į Kretingos kraštotyros muziejų pateko pora II-III a. apyrankių ir VIII-XII a. būdingų žalvarinių smeigtukų trikampėmis galvutėmis, kryžminis smeigtukas, pasaginių segių cilindriniais ir aguoniniais galais, miniatiūrinis įmovinis kapliukas ir kitų senovės papuošalų, ginklų bei darbo įrankių.

Viename kape (Nr. 35) buvęs palaidotas karys su žirgu. Mirusysis gulėjo aukštielninkas, 2,7×1,7 m dydžio duobėje. Jo dešinė ranka buvusi padėta dubens srityje, o kairioji – sulenkta stačiu kampu ir padėta ant krūtinės. Virš galvos skersai kapo gulėjo dalgelė, o už jos – įmovinis kirvis. Šalia jų dešinėje pusėje rasti 2 ietigaliai profiliuotomis plunksnomis. Krūtinės srityje aptiktos 2 lankinės segės – žalvarinė ir sidabrinė, kuriomis buvęs susegtas rūbas. Ant kairiosios rankos buvo užmauta žalvarinė storagalė apyrankė ir 2 žalvariniai žiedai. Prie dešiniojo peties surasti 6 žalvariniai skirstikliai ir odos liekanų, liudijančių, kad čia buvęs padėtas diržas. Apie 50 cm į kairę nuo mirusiojo ant kairiojo šono gulėjo nedidelis žirgas. Jis buvo su kamanomis, o šalia galvos gulėjo geležiniai pentinai. Šis kario-raitelio su žirgu kapas datuojamas V a. pabaiga. Manoma, kad vyras buvęs Reketės bendruomenės vadas ar šiaip labai įtakingas karys.

Kituose vyrų kapuose rasta labai mažai papuošalų, iš kurių būdingiausios yra lankinės žalvarinės ilgakojės segės, lazdeliniai smeigtukai. Rečiau pasitaikė storagalės apyrankės arba pavieniai gintaro karoliai.

Moterų kapuose rasta smiltainio ir gintaro verpstukų, geležinių ylų, peiliukų, o daugiausiai – papuošalų: žalvarinių dėželinių ir tordiruotų antkaklių su rakto pavidalo skylute bei antkaklių su storėjančiais užkeistais galais, gintaro ir stiklo karolių apvarų (kartais su žalvario įvijomis), žalvarinių ir sidabrinių lankinių žieduotųjų segių, lankinių segių su žvaigždine ar vėduoklės pavidalo kojele, pelėdinių, rečiau – apskritinių segių, geležinių lazdelinių smeigtukų, žalvarinių kryžinių smeigtukų ir smeigtukų su trikampe galvute, žalvarinių ir sidabrinių storagalių apyrankių, žalvarinių įvijinių žiedų.

Kapinynas datuojamas II-XII a.

Šaltiniai

1. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga // Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 20. - P. 269-279, 281, 286 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1977. - T. 3. - P. 96, Nr. 588
3. Alseikaitė-Gimbutienė. Reketės senkapio 1942 m tyrinėjimų ataskaita // Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 805
4. Ona Navickaitė. Plokštinių kapinynų tyrinėjimai Lietuvoje 1948-1958 m. // Iš Lietuvių kultūros istorijos. - Vilnius, 1961. - T. 3. - P. 72-73
   Ona Navickaitė. Reketės kapinynas // Lietuvos archeologiniai paminklai. Lietuvos pajūrio I-VII a. kapinynai. - Vilnius, 1968. - P. 161-183, 225-226
5. Linas Tamulynas. Reketės kapinynas. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2008 metais. - Vilnius, 2009. - P. 133-134

Nuorodos

• Kultūros vertybių registras: Reketės kapinynas 2022-06-01 iš Wayback Machine projekto.