Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Vokietijos istorinis regionas: Rheinfranken

Šalis	Hesenas
Herbas
Tautos	vokiečiai
Valstybės	Heseno lnd.
Miestai	Frankfurtas prie Maino, Visbadenas, kt.

Reino Frankonija beveik sutampa su dabartine Heseno žeme

Reino Frankonija (vok. Rheinfranken), arba Vakarų Frankonija – istorinis Vokietijos regionas, beveik sutampantis su dabartine Heseno žeme. Taip pat apima ir regioną (dabartinio Reino krašto-Pfalco rytinė dalis, iš dalies Badeno-Viurtembergo šiaurės vakarų dalis).

Iki XI a. jis buvo Didžiosios Frankonijos dalis, tačiau nuo tada jo istorija vystėsi atskirai, todėl laikomas atskiru regionu.

Svarbiausi regiono miestai – Frankfurtas prie Maino, Visbadenas, Kaselis, Darmštatas ir kt.

Geografija

Reino Frankonija yra abipus Reino, jo centrinėje dalyje yra Reino ir Maino upių santaka.

Istorija

Iki XI a. Reino Frankonija buvo neatskiriama Frankonijos dalis. Čia gyveno frankai ir buvo susikūrusi .

Salijų dinastijos viešpatavimas

Pagrindinis straipsnis – .

Po to, kai X a. Rytų Frankonija pateko po tiesiogine Šventosios Romos imperijos valdžia, vakarinė Frankonijos dalis imta vadinti Reino Frankonija. Čia suklestėjo senoviniai miestai Maincas, , Vormsas. Pastarieji tapo įtakingomis grafystėmis, kuriose įsitvirtino Konrado Raudonojo palikuonys (). Šiuos grafus kartais neformaliai vadino Frankonijos hercogais, kadangi jie regione turėjo didžiulę įtaką.

Ši dinastija turėjo įtaką ir visoje Imperijoje, keturi iš Reino Frankonijos valdovų tapo imperatoriais.

(935–955)
Otonas iš Vormso (955–1004)
(1004–1011)
Konradas II (1011–1039)
Konradas Jaunesnysis (1011–1039)
Henrikas III (1039–1056)
Henrikas IV (1056–1076)
Konradas (1076–1088)

1088–1093 m. Reino Frankonija pateko po tiesiogine imperatoriaus valdžia ir prarado savo valstybingumą.

Heseno ir Palatinato valstybės

ŠRI apskritys. Reino Frankonija priklausė dviem apskritims

Pagrindinis straipsnis – .

Jau nuo X a. visame regione reiškėsi susiskaldymas. Čia įsigalėjo daugybė smulkių valstybių. Laisvieji miestai (Frankfurtas ir Vormsas), vyskupijos (Maincas, Špejeris ir Vormsas), Heseno landgrafystė buvo nedidelės, bet įtakingos šio darinio valstybės.

1093 m., po to, kai Salijų dinastijos Frankonijos teritorijos buvo perduotos Acheno , iš jų buvo sudarytas . Ši valstybė Reino Frankonijos pietinėje dalyje tapo pati svarbiausia. Nuo XIII a. pradžios šioje valstybėje įsigalėjo Bavarijos . Bavarijos hercogai kartu tituluodavosi ir Reino grafais palatinais. Nuo XIV m. jie gavo teisę rinkti imperatorių, todėl ėmė tituluotis .

Šiaurinėje, didžiojoje, regiono dalyje įsigalėjo Heseno landgrafystė. Tačiau nuo XVI a. ji ilgainiui skilinėjo į vis smulkesnes dalis.

XVI a., vykdant Imperijos administracines reformas, Reino palatinatas buvo priskirtas , o šiaurinė regiono dalis priklausė .

Prūsijos ir Bavarijos hegemonija

Vokietija XIX a. Prūsija – mėlyna. – raudona. Jos apsuptas ir į pietus nuo jos – . Dar piečiau – Bavarijai priklausantis

1806 m. nunykus Šventajai Romos imperijai, didžiausios Regiono valstybės buvo ir . Pirmoji 1866 m. buvo prijungta prie Prūsijos karalystės kartu su ir Frankfurtu. Čia suformuota Prūsijos . Hesenas-Darmštatas išsaugojo nepriklausomybę, tačiau 1867 m. įstojo į Prūsijos vadovaujamą Šiaurės Vokietijos sąjungą.

Pietinė dalis () jau XVIII a. pabaigoje netekusi daug pietrytinių teritorijų (jos dabar priklauso Badeno-Viurtembergo žemei), konsolidavo didžiumą savo likusių žemių. Jos visos paveldėjimo teise 1815 m. atiteko Bavarijos karalystei.

XX a.

1918 m. Hesenas-Darmštatas tapo Heseno liaudies valstybe.

Po II pasaulinio karo iš Heseno-Nasau ir Heseno-Darmštato suformuota nauja žemė, vadinama Hesenu.

Senoji Reino palatinato teritorija atiteko Reino krašto-Pfalco žemei.