Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Heseno liaudies valstybė (vok. Volksstaat Hessen) – Vokietijos valstybė Hesene-Darmštate, egzistavusi 1918–1945 m.

Volksstaat Hessen
Heseno liaudies valstybė

1918 – 1945

→


Vėliava	herbas

Heseno liaudies valstybė (raudona) Veimaro respublikoje.

Sostinė

Darmštatas

Kalbos

vokiečių

Valdymo forma

Respublika

Istorija

- 1918 m. Vokietijos revoliucija

1918 m., 1918

- performuota į Didįjį Heseną

1945 m. rugsėjo 19 d. d.

Po Pirmojo pasaulinio karo (vok. Großherzogtum Hessen) tapo respublika, jos pavadinimas pakeistas į vok. Volksstaat 'liaudies valstybė' (tai rodė, kad valstybė nėra monarchija). Sostinė buvo Darmštatas. Valstybę sudarė provincijos:

Aukštutinis Hesenas (vok. Oberhessen), sostinė Gysenas (Gießen),
Štarkenburgas (vok. Starkenburg), sostinė Darmštatas,
Reino Hesenas (vok. Rheinhessen), sostinė Maincas.

Valstybės plotas buvo 7692 km²; ji turėjo 1 347 279 gyventojus. Apie 2/3 gyventojų buvo protestantai, likę – katalikai.

Pagal Versalio sutartį apie 40% valstybės teritorijos (daugiausia Reino Heseno ir dalis Štarkenburgo) buvo okupuota Prancūzijos kariuomenės. Ši okupacija truko iki 1930 m. birželio 30 d. Po Antrojo pasaulinio karo Aukštutinis Hesenas ir Štarkenburgas įėjo į amerikiečių okupacinę zoną, o Reino Hesenas atiteko Prancūzijos okupacinei zonai. 1945 m. rugsėjo 19 d. JAV administratoriai sukūrė naują valstybę (vok. Groß-Hessen), į kurią įėjo provincijos Hesenas ir Nasau bei Frankfurtas prie Maino. 1946 m. gruodžio 1 d. Didysis Hesenas buvo pervadintas į Heseną, o vėliau tapo viena iš federalinių Vakarų Vokietijos žemių.

Dalis buvusios Heseno liaudies valstybės teritorijos ant Reino krantų tapo Vokietijos federalinės žemės Reino kraštas-Pfalcas dalimi.