Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Reaktyvinis mokslinio tyrimo institutas, RMTI (rus. Реактивный институт; Реактивный научно-исследовательский институт, РНИИ, nuo 1938 m. (rus. НИИ-3 'Mokslinio tyrimo institutas Nr. 3') – viena pirmųjų mokslinių tyrimo įstaigų Tarybų Sąjungoje, kūrusi raketinę techniką. Šiame institute buvo sukurta raketinė salvinė sistema Katiuša (vadinamasis reaktyvinis minosvaidis).

RMTI sukurtas 1933 m. spalio 31 d. sujungus Reaktyvinio judėjimo tyrimo grupę (ГИРД) ir Dujų dinamikos laboratoriją (ГДЛ). 1944 m. vasario 18 d. RMTI buvo panaikintas, perduodant TSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariatui. .

Nuveikti darbai

Per 10 RMTI egzistavimo metų buvo sukurta:

Eksperimentinės balistinės raketos ir varikliai joms.
1933 m. – pabaigtas 1929 m. pradėtas reaktyvinio sviedinio „Katiuša“ kūrimas.
1939 m. – atlikti skraidomieji sparnuotosios raketos 212 su ORM-65 (rus. ОРМ-65) varikliu bandymai.
1940 m. – lakūnas V. Fiodorovas atliko skrydį RMTI sukonstruotu raketoplanu RP-318 (rus. РП-318).
1942 m. – lakūnas bandytojas G. Bachčivandžis (Г. Я. Бахчиванджи) atliko pirmą skrydį raketiniu lėktuvu (rus. БИ-1) su varikliu, sukurtu RMTI.
1943–1944 m. – sukurti keletas eksperimentinių balistinių ir sparnuotųjų raketų ir varikliai joms.
1942–1944 m. – bandyta sukurti savo raketinį lėktuvą 302, bet šis bandymas buvo nesėkmingas, dėl ko RMTI buvo uždarytas.

1944 m. vasario 18 d. „ryšium su nepakenčiama padėtimi, susidariusia reaktyvinės technikos kūrime Tarybų Sąjungoje“, nutarė: „Valstybinį reaktyvinės technikos institutą prie TSRS LKT likviduoti, o šią veiklą perduoti TSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariatui“.

1966 m. už didelį indėlį į Tarybų Sąjungos ir pasaulio mokslą ir techniką 540 km ilgio kalnų virtinė nematomoje Mėnulio pusėje buvo pavadinta РНИИ.

Vadovai

Ivanas Kleimionovas (Иван Терентьевич Клеймёнов) – 1933–1937 m.
Borisas Slonimeris (Борис Михайлович Слонимер) – 1937–1940 m.
Andrejus Kostikovas (Костиков Андрей Григорьевич) – 1940–1944 m.