Raudonieji urvai

44°51′58.52″ š. pl. 34°20′54.36″ r. ilg. / 44.8662556°š. pl. 34.3484333°r. ilg. / 44.8662556; 34.3484333

Įėjimas į urvus

Raudonieji urvai arba Kizil-Koba (ukr. Червоні печери, Кизил-Коба, rus. Красные пещеры, Кизил-Коба, krym. Qızıl Qoba, Къызыл Къоба) – kelių urvų sistema Krymo kalnuose Dolgorukovskio plynaukštė 3 km nuo Perevalnojės kaimelio Simferopolio rajone.

Kizil-Koba – didžiausias Krymo urvas. Bendras ištirtų urvų ilgis šiuo metu yra apie 25 km, plotas – 64000 km², tūris – 270000 m³, aukščių skirtumas – 275 m. Atskirų salių ilgis – apie 70-80 m, aukštis – iki 145 m (Mėlynojo lašo salė). Lankytojams atviroje urvo pradžioje (apie 500 m) temperatūra ištisus metus būna + 10-13 °C. Apatinių aukštų vidutinė temperatūra 8,1-9,0 °C. Sistemą sudaro keletas urvų, suformuojančių požeminį šešių aukštų labirintą, todėl į apatinius Raudonų urvų aukštus lankytojai įleidžiami tik su gidais.

Pirmu urvo aukštu teka požeminė upė Kizilkobinka. Urvuose nemažai ežerų, krioklių, sifonų. Čia yra ir vienas didžiausių stalaktitų Europoje – jo ilgis siekia 8 m, amžius – apie 8000 metų.

Urvus suformavo Kizilkobinkos upė, kuri, ištekėdama iš urvo, krenta žemyn, sudarydama .

Kizil-Koba žinomas ir kaip archeologijos paminklas. Jame prieš 2,5 tūkst. metų gyveno žmonės, kuriuos mokslininkai priskiria vadinamajai kizilkobiečių kultūrai (tikėtiniems kimeriečių protėviams).

1989 m. urve buvo įrengtas ekskursinis 500 metrų ilgio maršrutas.

Galerija

• Kizilkobinkos upė urve.
• Ekskursinis maršrutas.
• Stalagmitas "Urvo šeimininkas".

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 230

Nuorodos

Vikiteka: Raudonieji urvai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• А. А. Щепинский, «Красные пещеры» (научно-популярный очерк и путеводитель, 1987) 2009-03-22 iš Wayback Machine projekto.
• Путешествия – Красная пещера (информация, фото) 2012-06-02 iš Wayback Machine projekto.