Raudonės upelis

Kitos reikšmės – Raudonė (reikšmės).

Raudonė
Raudonės upelis žemupyje
Ilgis	8,7 km
Baseino plotas	29,2 km²
Ištakos	Adomaitiškė (Jurbarko raj.)
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Raudonė

Raudonė – upelis Jurbarko rajone, Nemuno dešinysis intakas, ilgu vingiu viršutinėje Nemuno , iš šiaurės juosiantis Raudonės miestelį.

Įteka į Nemuną 147,4 km atstumu nuo pastarojo žiočių. Vandentakio kodas LR upių klasifikatoriuje – 10011990. Upelio ilgis – 8,7 km, baseino plotas – 29,2 km².

Geografija

Raudonės upelis aukštupyje prasideda ties Adomaitiškės kaimu, išteka iš žvyrkelio    Šimkaičiai–Stakiai–Graužėnai  pakelės griovio. Aukštupyje laukuose vystoma žemdirbystė, upelio vaga sureguliuota, prateka dirbamais laukais. Vidurupyje vaga natūrali, smarkiai vingiuota. Pratekėjęs vakarų kryptimi Raudonės miestelio šiaurine dalimi, upelis pasuka į pietus. 130 m į šiaurės vakarus nuo Ražupės ir Raudonės upelių santakos stūkso Raudonėnų piliakalnis. Toliau miškingu šlaitu upelis srūva žemyn į Nemuno slėnį. Žemupyje jis skiria miestelio ir Raudonėnų kaimo ribas. Jo dešiniajame krante įsikūrusios senosios Raudonėnų kapinės.

Šalia kelio  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda  praeinančiame dviračių ir pėsčiųjų take įrengtas vienos angos betoninis tiltas, šalia jo išlikusi senoji vandens pralaida. Prateka plentą vakarinėje Raudonės miestelio pusėje, priešingoje nuo Raudonės pilies parko. Toliau Raudonės natūrali tėkmė vingiuoja apie 400 m Nemuno slėniu, patenka į siaurą užutėkį.

Intakai: Vikšrynė, Ražupė (dešinieji).

Įsikūrusios gyvenvietės: Adomaitiškė, Pupkaimis, Raudonė, Raudonėnai.

Etimologija

Upėvardis Raudõnė kildinamas nuo spalvos pavadinimo raudóna. Nuo Raudonės upelio pavadinimo kildinamas Raudonės miestelio vardas. Tos pačios hidrografinės kilmės yra ir šalia esančios Raudonėnų gyvenvietės pavadinimas. Viename iš šio krašto padavimų pasakojama, jog lietuviai šioje vietoje taip smarkiai gynėsi nuo kryžiuočių karių, kad nuo žuvusiųjų kraujo tekančio upelio vanduo nusidažė raudonai. Ir nuo tada upelis imtas vadinti Raudonės upeliu.

XIX a. populiarūs buvo kiti romantiški Raudonės pavadinimo aiškinimai: vietovė tokį pavadinimą gavusi nuo Raudonės pilies, pastatytos iš raudonų plytų. Taip pat nurodoma, kad Raudonės pavadinimas kilęs nuo žodžio „raudoti" – dieną ir naktį taip savo tėvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio gedėjusi jo dukra Balanda.

Šaltiniai

1. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 274
2. Raudonės ir jos apylinkių praeities specifika 2017-08-25 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

• Sąrašas:Nemuno intakai