RatnyčiaRatnyčios upė Dainavos girioje už KermušijosIlgis 33 12 7 kmBaseino plotas 171 5 km Vidutinis debitas 1 31 m sIš

Ratnyčia
Ratnyčios upė Dainavos girioje už Kermušijos
Ilgis	33 / 12,7 km
Baseino plotas	171,5 km²
Vidutinis debitas	1,31 m³/s
Ištakos	Šklėrių pelkė
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva

Vikiteka	Ratnyčia

Ratnyčia (arba Ratnyčėlė) – upė pietų Lietuvoje, daugiausia Druskininkų savivaldybėje; dešinysis Nemuno intakas.

Prasideda Varėnos rajone, Šklėrių pelkėje, esančioje Dainavos girioje, į pietvakarius nuo Dūbo. Teka į pietvakarius 3 km Lietuvos teritorija, prateka pro Dūbo ežerą, toliau 11 km teka Gudijos teritorija (ten vadinama Kusenka), 3 km – Lietuvos–Gudijos siena. Tada pasuka į šiaurę ir teka vėl per Lietuvą (Druskininkų sav.). Prateka Latežerio ežerą, nuo kurio vadinama Ratnyčia. Vinguriuodama upė teka vakarų, šiaurės vakarų kryptimi. Teka Dainavos lyguma per Kermušijos, Naujasodės, Ratnyčios miškus. Įteka į Nemuną 448 km nuo jo žiočių, Druskininkuose.

Didžiausi intakai – Cimokinė (dešinysis), Ratnyčėlė (kairysis).

Upės vagos vidutinis nuolydis – 251 cm/km. Druskininkuose upė užtvenkta (5 ha tvenkinys, nuo 1981 m.), pakrantėje įrengtas sveikatingumo takas, sudarytos kaskados.

Gyvenvietės prie Ratnyčios (nuo Latežerio): Latežeris, Jaskonys, Naujasodė, Ratnyčia, Druskininkai.

Etimologija

Upėvardžio pirminė lytis lyginama su Ratnė, Ratnia. Kildinama iš žodžio ratas („apskritimas, lankstas“), ratu („aplink“).

Ratnyčia ties K. Dineikos parku
Ratnyčios upė Druskininkuose
Lieptas per Ratnyčią (dail. Napoleonas Orda, 1868 m.)
Ratnyčia Naujasodėje A. Česnulio skulptūrų parke

Nuorodos

Rotniczanka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 812 psl. (lenk.)

skaičiuojant nuo Latežerio
B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė. Lietuvos upės: Hidrografija ir nuotėkis. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001.
Algirdas Rainys. Ratnyčia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
Ratnyčia (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 512
Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[1] skaičiuojant nuo Latežerio

[upiu-2] B. Gailiušis, J. Jablonskis, M. Kovalenkovienė. Lietuvos upės: Hidrografija ir nuotėkis. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001.

[vle-3] Algirdas Rainys. Ratnyčia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011

[4] Ratnyčia (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 512

[5] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.