51°53′25″š. pl. 10°25′08″r. ilg. / 51.890278°š. pl. 10.418889°r. ilg.
Ramelsbergo kasyklos | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Vokietija |
Tipas | Kultūrinis |
(Kriterijus) | i, ii, iii, iv |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 623 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1992 (16-oji sesija) |
| |
Vikiteka: | Ramelsbergo kasyklos |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Ramelsbergo kasyklos (vok. Bergwerk Rammelsberg) – istorinis kalnakasybos kompleksas Vokietijoje, Žemutinėje Saksonijoje, Harco kalnuose. Ramelsbergo kalnas yra 635 m aukščio, iškilęs į pietus nuo Goslaro miesto. Čia prieš 1000 metų pradėta kasti metalų rūdas. Uždarius kasyklas, Ramelsberge įkurtas pramoninis muziejus, kuriame lankytojams demonstruojama įvairi įranga ir senosios kasybos technologijos.
Istorija
Praeityje pagrindinis iškasamas metalas buvo sidabras, po to – varis, o vėliau – švinas. Ramelsbergo kasyklos buvo išnaudotos 1980-aisiais ir galiausiai uždarytos 1988 m. Rūdos sudėtis buvo maždaug tokia: 14% cinko, 6% švino, 2% vario, 1 g/t aukso ir 140 g/t sidabro. Kasyklos darbas buvo toks pelningas, kad jau XI a. pradžioje Romos imperatorius Henrikas II pastatė šalia esančiame Goslare eilinius imperatoriaus rūmus – kaizerpfalcą.
Nors pirmieji dokumentiniai įrodymai apie Ramelsberge esančių kasyklų egzistavimą yra susiję su kronikų įrašais 968 m., tačiau naujausi archeologiniai radiniai byloja, kad čia kasyba buvo vykdoma dar IV–III a. pr. m. e.
Ramelsberge išlikę įvairių epochų pramoniniai objektai: X a. rūdos sąvartynas, viena seniausių Vokietijoje, datuojama XII a., seniausia požeminė galerija Europoje iš XIII a., XV a. kasyklos bokštas Maltermeisterturm, XVIII-XIX a. kasykla su dviem vandens ratais, sukusiais požeminius įrenginius, XX a. pradžios antžeminiai statiniai.
1992 m. Ramelsbergo kasyklos buvo paskelbtos UNESCO pasaulio paveldo objektų sąraše.
Išnašos
- Large D., Walcher E. The Rammelsberg massive sulphide Cu-Zn-Pb-Ba-Deposit, Germany: an example of sediment-hosted, massive sulphide mineralisation: journal. – 1999. – Vol. 34. – P. 522–538.
Nuorodos
- UNESCO, oficiali svetainė
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris