Radviliškio geležinkelio stotis

55°48′20″š. pl. 23°32′11″r. ilg. / 55.8056°š. pl. 23.5364°r. ilg. / 55.8056; 23.5364

Radviliškio geležinkelio stotis
Stoties kompleksas 2009 m.
Adresas	Radviliškis, Laisvės al. 15
Atidaryta	1871 m. rugsėjo 4 d.
Aptarnaujanti įmonė	AB „Lietuvos geležinkeliai“
Žemėlapiai	Retromap.ru
Nuotraukos	Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės km ↑ ŠIAULIAI ↑ ← PAGĖGIAI ← KUTIŠKIAI 2,7 → PETRAŠIŪNAI → Durpynas 2,5 RADVILIŠKIS 5,5 11,2 Linkaičiai ↓ JONAVA ↓ ↓ PANEVĖŽYS ↓

Radviliškio geležinkelio stotis – geležinkelio stotis centrinėje Radviliškio miesto dalyje. Stotis priskirta aukščiausiajai klasei, tai stambiausias geležinkelio mazgas Lietuvoje, kurį sudaro pirmasis atvykimo kelynas (9 keliai), antrasis kaupiamas kelynas (28 keliai), trečiasis atvykimo-išvykimo kelynas (7 keliai), vagonų skirstymo kalnelis (aukščių skirtumas 302 cm), stočiai priklauso vieni svarbiausių ir didžiausių bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ objektų – Radviliškio lokomotyvų depas ir Radviliškio prekinių vagonų depas. Stoja keleiviniai traukiniai Vilnius–Klaipėda, Kaunas–Šiauliai, Radviliškis–Klaipėda ir Panevėžys–Mažeikiai.

Geležinkelis tapo neatsiejama Radviliškio miesto įvaizdžio dalimi. Stotis ir jos statiniai per beveik pusantro šimto metų išlaikė susiklosčiusį autentišką išplanavimą, funkcijas, įvairių laikotarpių techniką bei įrangą. 2005 m. stoties kompleksas įrašytas į LR kultūros vertybių registrą.

Istorija

Radviliškio geležinkelio mazgas

Radviliškio geležinkelio mazgas yra vienas stambiausių ir seniausių Lietuvoje. Geležinkelio stotis Radviliškyje pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. (statinio autorius nežinomas), kai buvo nutiestas Liepojos–Romnų geležinkelis. Tai buvo II klasės geležinkelio stotis, kuriai priklausė mūrinis keleivių pastatas su trimis laukiamosiomis salėmis pirmos, antros ir trečios klasės keleiviams, butais stoties viršininkui ir keliems žemesniems eismo tarnautojams, ūkinis pastatas. Tada pastatytos remonto dirbtuvės, daugėjo geležinkelio darbininkų, kitų gyventojų, sodybų. 1870 m. pastatytas Radviliškio lokomotyvų depas.

XX a. tarpukariu Radviliškis tapo nemažu geležinkelio mazgu, daugelis gyventojų dirbo garvežių depe, stotyje. Geležinkelininkų iniciatyva atidaryta progimnazija, įsteigta geležinkelininkų mokslo platinimo draugija „Viltis“. 1933 m. pagal tipinį projektą pastatytas plytų mūro vandentiekio bokštas. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių tarpukario laikotarpio statybos vandentiekio bokštų Lietuvoje.

1953 m. rugpjūčio 27 d. sudegė Radviliškio vagonų depas. Jis buvo atstatytas naujoje vietoje ir 1958 m. spalio 11 d. vėl atidarytas. Tuo pačiu Radviliškiui perduotos visos Šiaulių depo funkcijos, o pastarasis uždarytas. Sovietmečiu Radviliškio stotis tapo Pabaltijo geležinkelio mazgu, per kurį riedėjo traukiniai į Adlerį, Lvovą, Simferopolį, kitus tolimus TSRS miestus. Iškilo naujų pastatų, ypač daug radviliškiečių ir atvykusių rusų tautybės žmonių darbavosi geležinkelio padaliniuose.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, stoties svarba sumažėjo – jei 1989 m. per parą pro stotį buvo išsiunčiami vidutiniškai 4176 vagonai, tai 2000 m. – tik 1864 vagonai.

Stoties ruožas

Stotyje yra išskiriami objektai (nuo pietryčių link šiaurės vakarų):

• P-1 kelynas 55°47′13″š. pl. 23°34′17″r. ilg. / 55.7869°š. pl. 23.5713°r. ilg. / 55.7869; 23.5713, naudojamas atvykstantiems į Radviliškį kroviniams priimti;
• P-2 kelynas 55°47′49″š. pl. 23°33′04″r. ilg. / 55.7970°š. pl. 23.5511°r. ilg. / 55.7970; 23.5511, kur vykdomi visi krovininių sąstatų formavimo ir išformavimo darbai, naudojamas vienas iš aukščiausių vagonų formavimo kalnelių Lietuvoje (antrasis toks yra Vaidotų GS komplekse), kelyne sustoja priemiestiniai keleiviniai traukiniai Šiauliai–Rokiškis, stotele daugiausiai naudojasi kelyno darbuotojai;
• keleivinė geležinkelio stotis 55°48′20″š. pl. 23°32′11″r. ilg. / 55.8056°š. pl. 23.5364°r. ilg. / 55.8056; 23.5364, kurioje sustoja keleiviniai traukiniai;
• P-3 kelynas 55°48′49″š. pl. 23°31′29″r. ilg. / 55.8135°š. pl. 23.5246°r. ilg. / 55.8135; 23.5246, kuriame tikrinami ir iš kurio išleidžiami išvykstantieji prekiniai traukiniai, toliau atsišakoja keliai į Pakruojį ir Tilžę. Kelyne iki XX a. pabaigos stodavo keleiviniai traukiniai.

Radviliškio stoties ruožas
Durpynas 1,5 Radviliškio P-3 kelynas 1,0 Radviliškio keleivinė stotis 1,3 Radviliškio P-2 kelynas 1,5 Radviliškio P-1 kelynas 2,7 Linkaičiai

Šaltiniai

1. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 51
2. Traukinių išvykimai iš stotelės Radviliškis. (Stops.lt)
3. „Radviliškio geležinkelio stoties statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
4. Gerasimas Kosakovskis. Lietuvos geležinkeliai (Г. И. Косаковский, Железные дороги Литвы). – Vilnius, „Mokslas“, 1975. // psl. 51
5. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 34–35
6. Radviliškio istorijos puslapius pasklaidžius. Radviliskis.lt (tikrinta 2023-08-02).
7. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 51

• Nudundėjo metai traukiniais…: Radviliškio lokomotyvų depas, 1870–2005: kraštotyros darbas: istorinė apybraiža. – Radviliškis: Litera, 2005. – 125 p.: iliustr. –