Pusiaujinė koordinačių sistema

Pusiaujinė koordinačių sistema – plačiausiai naudojama dangaus koordinačių sistema. Ši sistema yra panaši į geografinę koordinačių sistemą. Žemės pusiaujo projekcija į dangaus sferą yra dangaus pusiaujas, kuris dalina dangaus sferą į 2 dalis: šiaurinį dangaus pusrutulį su šiaurės poliumi ir pietinį dangaus pusrutulį su pietų poliumi. Koordinačių tinklą sudaro deklinacijos apskritimai arba valandiniai apskritimai (nors iš esmės tai didieji dangaus sferos pusapskritimiai jungiantys šiaurinį ir pietinį dangaus polius) ir dangaus lygiagretės (mažieji apskritimai, lygiagretūs dangaus pusiaujo plokštumai). Astronomai naudoja dvi pusiaujinių koordinačių sistemas.

Pusiaujinės koordinatės.

Pirmojoje pusiaujinėje koordinačių sistemoje šviesulio koordinatės yra:

• deklinacija (${\displaystyle \delta }$) – lankas išilgai deklinacijos apskritimo tarp šviesulio ir dangaus pusiaujo, išreikštas kampiniais vienetais. Deklinacija šiaurinėje dangaus dalyje matuojama nuo 0° iki 90°, pietinėje nuo 0° iki -90°.
• valandinis kampas (${\displaystyle H}$) – dangaus pusiaujo lankas matuojamas nuo pietinio taško iki deklinacijų apskritimo, einančio per šviesulį (vakarų kryptimi), išreiškiamas laiko vienetais nuo 0h iki 24h.

Dėl parinio dangaus sukimosi šviesulių deklinacija išlieka pastovi, o valandinis kampas kinta tolygiai laikui bėgant. Norėdami turėti nekintamas visas koordinates, turime naudoti atskaitos sistemą, besisukančią kartu su dangaus sfera. Joje naudojama koordinatė rektascensija, kuri yra susieta su (beveik) nejudančiu dangaus sferos tašku – pavasario lygiadienio tašku.

Antrosios pusiaujinės koordinačių sistemos koordinatės yra:

• deklinacija (${\displaystyle \delta }$) – lankas išilgai deklinacijos apskritimo tarp šviesulio ir dangaus pusiaujo, išreikštas kampiniais vienetais. Deklinacija šiaurinėje dangaus dalyje matuojama nuo 0° iki 90°, pietinėje nuo 0° iki -90°.
• rektascensija (${\displaystyle \alpha }$) – dangaus pusiaujo lankas, tarp deklinacijų apskritimų, kertančių pavasario lygiadienio ir šviesulio taškus. Rektascensija matuojama nuo pavasario lygiadienio taško į rytus (priešinga kryptimi nei valandinis kampas) nuo 0h iki 24h.

Kairėje šviesulys kulminuoja stebėtojo meridiane, tai H=0, tada rektascensija lygi žvaigždiniam laikui. Dešinėje pavasario lygiadienio taškas kulminuoja stebėtojo meridiane (žvaigždinis laikas lygus 0).

Koordinačių transformacijos

Žinant stebėtojo geografinę platumą ${\displaystyle \phi }$ galima perskaičiuoti pusiaujines koordinates į horizontines koordinates. Jei δ-deklinacija, H-valandinis kampas, tada horizontinės koordinatės h – aukštis, A-azimutas randamos:

${\displaystyle \sin h=\sin \phi \cdot \sin \delta +\cos \phi \cdot \cos \delta \cdot \cos H}$

${\displaystyle \cos A\cdot \cos a=\cos \phi \cdot \sin \delta -\sin \phi \cdot \cos \delta \cdot \cos H}$

${\displaystyle \sin A\cdot \cos a=-\cos \delta \cdot \sin H}$

Taip pat skaitykite

• Dangaus sfera

Nuorodos

• Koordinačių transformacijos (angl.)