Geografinė koordinačių sistema sutrumpintai GKS koordinačių sistema naudojama taško padėčiai sferos paviršiuje ant Žemės

Geografinė koordinačių sistema (sutrumpintai GKS) – koordinačių sistema, naudojama taško padėčiai sferos paviršiuje (ant Žemės rutulio) nurodyti. Sistema naudoja geografines koordinates, kurios apibūdina bet kurio jos taško nuotolį nuo dviejų tarp savęs statmenų didžiųjų apskritimų – Žemės pusiaujo (iš vakarų į rytus) ir (iš šiaurės į pietus). Taškams ant Žemės paviršiaus nurodyti naudojamos dvi koordinatės – viena jų nusako geografinę platumą, kita – geografinę ilgumą.

Į ilgumą ir platumą padalytas Žemės paviršius

Geografinės koordinačių sistemos išradimas paprastai priskiriamas Eratostenui iš Kirėnijos, kuris dar III a. pr. m. e. parašė veikalą Geografija, saugotą Aleksandrijos bibliotekoje. Šimtmečiu vėliau Hiparchas iš Nikėjos sistemą patobulino nurodydamas platumą remdamasis žvaigždžių išmatavimais, o ne saulės zenitą ir nurodydamas ilgumą pagal mėnulio užtemimo intervalus, o ne padėties apskaičiavimą.

I–II a. sudarė išsamų geografijos vardų žodyną ir matematiškai nubraižytą pasaulio žemėlapį panaudodamas koordinates, einančias iš pirminio dienovidinio rytuose vakariausioje žinomojoje teritorijoje, pavadintoje ir besitęsiančias vakariniu Afrikos krantu aplink Kanarų salas ar Žaliojo Kyšulio salas ir besitęsiančias iš šiaurės į pietus nuo Rodo salos. Anot Klaudijaus Ptolemėjaus, Marino atlase naudojamos ilguma ir platuma nebuvo sistematiškos.

Atstumai tarp dienovidinių (meridianų) ir lygiagrečių (paralelių)

Atstumai tarp lygiagrečių

Atstumas tarp dviejų lygiagrečių apskaičiuojamas pagal formulę:

{\frac {\pi }{180^{\circ }}}M(\phi );\,\!

Platuma	Z-D spindulys $M\;\!$	Atstumas tarp 1° padalų	tarp 1 minutės padalų	tarp 1 sekundės padalų
0°	6335,44 km	110,574 km	1842,9 m	30,715 m
15°	6339,70 km	110,649 km	1844,15 m	30,735 m
30°	6351,38 km	110,852 km	1847,53 m	30,792 m
45°	6367,38 km	111,132 km	1852,2 m	30,87 m
60°	6383,45 km	111,412 km	1857,01 m	30,95 m
75°	6395,26 km	111,618 km	1860,3 m	31,005 m
90°	6399,59 km	111,694 km	1861,566 m	31,026 m

Atstumai tarp dienovidinių

Atitinkamai apskaičiuojamas atstumas tarp dviejų dienovidinių:

{\frac {\pi }{180^{\circ }}}\cos(\phi )N(\phi );\,\!

**Atstumas tarp dienovidinių skirtingose laipsnių platumose**
Platuma	Laipsnis	Minutė	Sekundė	±0,0001°
60°	55,65 km	0,927km	15,42 m	5,56m
57°	60,527 km	1,008km	16,81 m	6,05m
45°	78,7 km	1,31km	21,86 m	7,87m
30°	96,39 km	1,61km	26,77 m	9,63m
0°	111,3 km	1,855 km	30,92 m	11,13m

**Žemės spindulys skirtingose laipsnių platumose**
Platuma	R-A spindulys $N\;\!$
0°	6378,14 km
15°	6379,57 km
30°	6383,48 km
45°	6388,84 km
60°	6394,21 km
75°	6398,15 km
90°	6399,59 km

Šaltiniai

McPhail, Cameron (2011), Reconstructing Eratosthenes' Map of the World, Dunedin: Otago universitetas, p. 20–24 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto..
Evans, James (1998), The History and Practice of Ancient Astronomy, Oksfordas, Anglija: Oksfordo universiteto leidykla, p. 102–103, .

Taip pat skaitykite

Pusiaujinė koordinačių sistema

Nuorodos

Mokomasis Youtube filmukas apie geografinę koordinačių sistemą lietuvių kalba

[1] McPhail, Cameron (2011), Reconstructing Eratosthenes' Map of the World, Dunedin: Otago universitetas, p. 20–24 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto..

[2] Evans, James (1998), The History and Practice of Ancient Astronomy, Oksfordas, Anglija: Oksfordo universiteto leidykla, p. 102–103, .