Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Žemyninė Prancūzija ir jos užjūrių valdos

Prancūzijos regionai

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Prancūzija suskirstyta į 18 regionų:

Europinės Prancūzijos regionai:
Yra 13 Žemyninės Prancūzijos regionų (régions de France métropolitaine) suskirstyti į 96 departamentus, šie į 322 apskritis (arrondissement), kurios suskirstytos į 1995 kantonus (canton), o pastarieji į 36 529 komunas (commune). Regionų sąrašas (skliausteliuose nurodytas prancūziškas pavadinimas ir regiono sostinė):

Aukštutinė Prancūzija (Hauts-de-France; Lilis)
Normandija (Normandie; Kanas)
Il de Fransas (Île-de-France; Paryžius)
Bretanė (Bretagne; Renas)
Grand Estas (Grand Est; Strasbūras)
Burgundija–Franš Kontė (Bourgogne-Franche-Comté; Bezansonas)
Centras–Luaros Slėnis (Centre-Val de Loire; Orleanas)
Luaros kraštas (Pays-de-la-Loire; Nantas)
Overnė-Rona-Alpės (Auvergne-Rhône-Alpes; Lionas)
Naujoji Akvitanija (Nouvelle-Aquitaine; Bordo)
Oksitanija (Occitanie; Tulūza)
Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas (Provence-Alpes-Côte d’Azur; Marselis)
Korsika (Corse; Ajačas)

Prancūzijos užjūrio regionai:
Yra 5 Prancūzijos užjūrio regionai (régions d'outre - mer):

Gvadelupė (Guadeloupe; Bas Teras)
Martinika (Martinique; For de Fransas)
Prancūzijos Gviana (Guyane française; Kajenas)
Reunjonas (La Réunion; Sen Deni)
Majotas (Mayotte; Mamudzu)

Prancūzijos pusiau autonominiai užjūrių kraštai

Prancūzijos užjūrio bendrijos (collectivités d'outre - mer); salos Ramiojo ir Atlanto vandenynuose, turi dalinę savivaldą, jų yra 5:

Prancūzijos Polinezija (Polynésie française; Papeetė)
Šv. Bartolomėjaus sala (Saint-Barthélemy; Gustavija)
Sen Martenas (Saint-Martin; Marigo)
Sen Pjeras ir Mikelonas (Saint-Pierre et Miquelon; Sen Pjeras)
Volis ir Futūna (Wallis-et-Futuna; Mata Utu)

Prancūzijos autonominiai užjūrių kraštai

Naujoji Kaledonija (Nouvelle-Calédonie); turinti savitą statusą. Svarbiausias miestas ir sostinė Numėja.

Prancūzijos užjūrių kraštai be nuolatinių gyventojų

Pietų žemės ir Prancūzijos Antarktis (Terres australes et antarctiques françaises) padalinta į 5 administracinius vienetus. 2021 m. duomenimis, salose nėra nuolatinių gyventojų:

Adelės žemė (Terre Adélie)
ir Amsterdamo salos (Îles Saint Paul et Amsterdam)
Kergeleno salos (Archipel des Kerguelen)
Krozė salos (Îles Crozet)
(îles Éparses); eilė salų Indijos vandenyne, tai Basas da Indija, Europa, Glorioso salos, Žuan de Novos sala ir

Klipertono sala yra tiesiogiai po Prancūzijos užjūrio valdų ministro jurisdikcija.

Šaltiniai

Vikiteka: Prancūzijos administracinis suskirstymas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie Prancūziją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.