Povonzkų kapinės lenk Cmentarz Powązkowski seniausios ir svarbiausios Varšuvos kapinės Varšuvos senamiesčio Volios Wola

Povonzkų kapinės (lenk. Cmentarz Powązkowski) – seniausios ir svarbiausios Varšuvos kapinės Varšuvos senamiesčio Volios (Wola) rajone, tarp Spokojna, Okopowa, Powązkowska, Smętna, Wawrzyszewska, Ostroroga ir Tatarska gatvių. Užima 43 ha, vienu mažiau, negu Vatikanas.

Nuo 2014 m. priskiriamas prie Lenkijos istorijos paminklų.

Istorija

Įkurtos 1790 m. seniūno Merkelio Korvino Šymanovskio dovanotame 2,6 ha sklype. Pašventintos 1792 m. gegužės 20 d. Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas ir jo brolis davė lėšų, kad kapinėse būtų pastatyta bažnyčia. Pagal architekto Dominiko Merlinio projektą ji baigta 1793 m.

Kapinės buvo uždaromos 19 kartų, paskutinį – 1971 m. Antrojo pasaulinio karo metais jos nukentėjo – iki šiol didelė dalis antkapių prie Apkasų (Okopowa) gatvės liko sudaužyti. Karo metais Armija Krajova kapinėse laikė ginklus, amuniciją, per kapines ėjo kelias į Varšuvos getą.

Kapinėse palaidota daugiau kaip 2,5 mln. garsių ir nusipelniusių Lenkijai žmonių, nuo Tado Kosciuškos iki 1944 m. Varšuvos sukilimų dalyvių iki mokslininkų, menininkų, bažnyčios, politikos, valstybės ir visuomenės veikėjų. Mauzoliejuje palaidotos koncentracijos stovyklų aukos. Vienos iš kapinių, kur karstai buvo laidojami katakombose.

Pastabos

Senųjų Povonzkų nereikia painioti su Komunalinėmis Povonzkų kapinėmis, kuriose taip pat palaidota nemažai nusipelniusių žmonių.
Laidojama tik leidus Varšuvos metropolito kurijai.
Kapines prižiūri Visuomeninis senųjų Povonzkų statinių priežiūros komitetas.

Kapinėse palaidoti

(1731–1808) – istorikas
(1909–1983) – rašytojas, publicistas
(1789–1848) – astronomas, Varšuvos observatorijos direktorius
(1928–1981) – kompozitorius
(1913–1995) – lenkų kino ir teatro aktorius bei režisierius.
(1913–1987) – aktorė
(1915–2006) – aktorė ir kabareto šokėja
(1785–1844) – dailininkas
(1836–1902) – finansistas, ekonomistas, filantropas
(1799–1850) – prancūzų rašytoja
(1848–1917) – istorikas
(1804–1870) – komediografas
(1757–1829) – aktorius, dramaturgas, „lenkų scenos tėvas“
Karolis Bohdanovičius (1864–1947) – geografas
Janas Bulhakas (1876–1950) – fotografas, Vilniaus albumo autorius
(1846–1918) – literatūros istorikas
(1897–1972) – dailininkas, pedagogas
(1889–1965) – rašytoja
(1807–1867) – kompozitorius
(1898–1939) – rašytojas
(1865–1943) – Varšuvos prezidentas
(1927–2001) – aktorius, dainininkas (Keturi tankistai ir šuo)
(1798–1885), praminininkas (Czekoladki Fuchsa)
(1831–1901) – dailininkas
Juzefas Goslavskis (1908-1963) - skulptorius, medalių autorius
(1874–1938) – politikas, ekonomistas, istorikas, pinigų reformos autorius
(1904–1973) – judėjimo pradininkė
Stanisław Gruszczyński (1891-1959) - dainininkas, kino filmų aktorius
(1803–1886) – dailininkas, Dailiųjų menų mokyklos profesorius
(1799–1876) – skulptorius, Dailiųjų menų mokyklos profesorius, daugelio Povonzkų kapinių antkapių autorius
(1924–1998) – rašytojas
(1930–1989) – režisierius, aktorius, pedagogas
(1872–1952) – Varšuvos prezidentas
(1926–1997) – aktorius
(1940–2003) – sociologas, istorikas
(1906–1983) – architektas
Stanislovas Kerbedis (1810–1899) – inžinierius, tiltų statytojas
(1941–1996) – kino režisierius
(1928–1985) – rašytojas
(1876–1918) – dramaturgas
(1911–1991) – prozaikas, publicistas, kompozitorius
(1943–1986) – Stefano sūnus, pianistas
(1882–1942) – Stefano tėvas, rašytojas
(1750–1812) – politikas, filosofas
(1931–1969) – džiazo kompozitorius
(1700–1773) – rašytojas, pedagogas, Collegium Nobilium steigėjas
(1814–1893) – heraldikas
(1753–1821) – dailininkas
(1826–1911) – dailininkas, iliustratorius, karikatūristas
(1894–1982) – rašytoja
(1926–1991) – literatūros istorikas, politinis veikėjas
Stanislovas Liubomirskis (1704–1793) – Kijevo vaivada
(1793–1826) – poetas, pirmosios romantiškos poemos „Marija“ autorius
(1754–1819) – pirmasis Lenkijos Karalystės primas
(1905–1981) – matematikas
(1888–1945) – matematikas
(1730–1797) – architektas, Lazienkų projektuotojas
(1912–1999) – karikatūristas, satyrikas
Miłosz (1917–2002) – Česlovo Milošo brolis, Kino režisierius dokumentalistas
Stanislovas Moniuška (1819–1872) – kompozitorius

Joana Narutavičienė (1868-1948) – mokytoja, Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus žmona
(1939–2004) – muzikas
(1914–2005) – politikas, publicistas, rašytojas, „Radio Wolna Europa“ direktorius
Pranciškus Novodvorskis (1859-1924) - advokatas, politikas, publicistas, Lenkijos aukščiausiojo teismo teisėjas
(1804–1885) – poetas, Adomo Mickevičiaus bičiulis
Mykolas Kazimieras Oginskis (1730–1800) – magnatas, Lietuvos Didysis etmonas, Lietuvos vaivada
(1890–1979) – aktorius
(1936–1997) – poetė, dainų tekstų autorė
(1775–1838) – literatas, Varšuvos universiteto profesorius
(1835–1873) – Vilniaus ir Varšuvos teatrų aktorė
(1895–1978) – rašytojas, vertėjas
(1926–2002) – aktorius
(1942–2005) – aktorius
Aleksandra Piłsudska (1882–1963) - antroji Juzefo Pilsudskio žmona
(1736–1794) – Lenkijos primas
(1946–2005) – teatro ir kino aktorius, režisierius
(1847–1912) – rašytojas
(1883–1950) – Lenkijos socialistų partijos veikėjas
(1905–1980) – matematikas, (Enigma)
(1867–1925) – rašytojas
(1886–1941) – Lenkijos maršalas
(1732–1799) – karaliaus Stanislovo Augusto kamerdineris
Walery Roman (1877-1952) - advokatas, Lenkijos senato narys
Andrius Sicinskis (1924–2006) – profesorius, sociologas
(1913–1994) – advokatas, gynėjas politiniuose procesuose
(1792–1866) – ekonomistas, politikas, istorikas, Frederiko Šopeno krikštatėvis
(1883–1934) – grafikas, dailininkas
(1879–1943) – Varšuvos prezidentas
Helena Stankiewicz (1904–1996) – rašytoja
(1925–2001) – aktorius, dainininkas
(1910–1999) – rašytojas
(1904–1966) – meno istorikas
(1765–1845) – teisininkas, dukart Varšuvos prezidentas
(1835–1880) – kompozitorius
(1879–1909) – dailininkas
(1869–1953) – Lenkijos prezidentas
(1928–2000) – alpinistas
(1915–1986) – lakūnas
Janas Žondkovskis (1860–1934) – generolas
(1756–1842) – pirmasis Frederiko Šopeno mokytojas

Išnašos

2014 m. liepos 3 d. Lenkijos Respublikos Prezidento įsakymas (lenkų k.) (prieiga 2014-10-06)

Nuorodos

Vikiteka: Povonzkų kapinės – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] 2014 m. liepos 3 d. Lenkijos Respublikos Prezidento įsakymas (lenkų k.) (prieiga 2014-10-06)