Popiežius Leonas X

Leonas X (lot. Leo X, tikrasis vardas Džiovanis di Lorencas de Medičis, it. Giovanni di Lorenzo de Medici, 1475 m. gruodžio 11 d. Florencijoje – 1521 m. gruodžio 1 d. Romoje) – popiežius nuo 1513 m. iki mirties, labiausiai žinomas dėl nesėkmingų bandymų sustabdyti reformaciją, kuri prasidėjo jam būnant popiežiumi, kai Martynas Liuteris (1483–1546 m.) apkaltino katalikų bažnyčią dvasine ir materialia korupcija.

Šis straipsnis apie Popiežių Leoną X. Apie kitus popiežius vardu Leonas skaitykite straipsnyje Popiežius Leonas. Apie kitas žodžio Leonas reikšmes skaitykite straipsnyje Leonas.

Leonas X lot. Leo X
217-asis popiežius
Gimimo vardas	it. Giovanni di Lorenzo de Medici
Gimė	1475 m. gruodžio 11 d. Florencija,
Mirė	1521 m. gruodžio 1 d. (45 metai) Roma, Popiežiaus sritis
Palaidotas (-a)	Santa Maria sopra Minerva, Roma
Tautybė	italas
Leono X herbas
217-asis popiežius
Išrinktas	1513 kovo 11
Baigė	1521 gruodžio 1
Pirmtakas	Julijus II
Įpėdinis	Adrianas VI
Vikiteka	Leonas X

Biografija

Kilęs iš Florencijos Medičių giminės, antrasis Lorenco de Medičio sūnus. Jo pusbrolis Džiulijus di Džiulianas de Medičis tapo popiežiumi Klemensu VII (1523–1534 m.).

1489 m. kardinolas in pectore (paskelbtas slaptai), 1492 m. kovo 26 d. šešiolikmetis Džiovanis buvokardinolu paskelbtas viešai ir persikėlė į Romą. Po kelių mėnesių jo karjeros perspektyvas aptemdė beveik vienu metu ištikusi jo tėvo ir popiežiaus mirtis, po kurių pasibaigė taiki era Italijoje ir prasidėjo užsienio invazijų ir vidinių konfliktų periodas.

Į Italiją įsiveržus Prancūzijos kariuomenei, Medičių šeima 1494m. lapkritį buvo ištremta iš Florencijos. Bandęs kiek įmanoma priešintis, kardinolas de Medičis prieglobstį rado Bolonijoje, keliavo po užsienio šalis su grupe draugų. Grįžęs iš kelionių apsistojo Romoje, nesikišo į viešąjį gyvenimą.

Išrinkimas popiežiumi

1513 m. kovo 9 d. nebūdamas kunigu išrinktas popiežiumi, po rinkimų įšventintas kunigu ir vyskupu, kovo 11 d. įšventintas popiežiumi. Kaip teigiama, jis pasakęs savo broliui Džiulianui: „Jei Dievas suteikė mums popiežiaus vietą, mėgaukimės ja.“ Nors apie tai pranešęs Venecijos pasiuntinys nebuvo nešališkas, be to, tuo metu net nebuvo Romoje, ši frazė gerai iliustruoja į malonumus linkusio popiežiaus būdą ir rimtumo stoką. Ir iš tikrųjų jis mėgavosi rengdamas Romoje paradus su panteromis ir baltuoju drambliu Hanno.

Nuo 1513 m. vadovavo Laterano V susirinkimui; jam pasibaigus skelbė popiežiaus viršenybę Susirinkimo atžvilgiu. 1516 m. su Prancūzijos karaliumi Pranciškumi I sudarė Bolonijos konkordatą, kuriuo suteikė karaliui teisę skirti vyskupus. Jo politikai buvo būdingas nepotizmas. Išplėtė prekybą indulgencijomis, tai paskatino M. Liuterį paskelbti savo 95 tezes, nuo kurių prasidėjo Reformacija.

Leonas X pradėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščio Kazimiero beatifikacijos bylą: 1517 m. sudarė komisiją gyvenimo šventumui ištirti, 1520 m. šiam darbui į Vilnių siuntė legatą vyskupą Z. Fererį.

Leonas X garsėjo labdara: ligoninėms, atleistiems kareiviams, piligrimams, vargšams studentams, pabėgėliams, luošiams, ligoniams ir įvairiausiems nelaimėliams kasmet buvo išdalinama daugiau nei 6000 dukatų. Globojo žydus. Buvo Renesanso kultūros žinovas, rėmė menininkus (Rafaelį, Mikelandželą ir kitus).

Jo ekstravagancija įžeidė net kai kuriuos kardinolus, kurie, vadovaujami iš Sienos, kaip įtariama, rengė pasikėsinimą, bet jis nepavyko. Kai kas teigė, kad Leonas X ir jo pasekėjai išsigalvojo sąmokslą, kad galėtų išlupti pinigų iš turtingų, bet nemėgstamų kardinolų.

Leonas X taip pat pasižymėjo architektūros projektais, pratęsė Šventojo Petro bazilikos statybą.

Reformacija

1520 m. liepos 15 d. popiežius Leonas X išleido popiežiaus bulę „“ ir 1521 m. sausio 3 d. ekskomunikavo Liuterį (bulė Decel Romanum Pontificem). Ši bulė buvo ignoruojama, o Liuteris ją viešai sudegino. Tai buvo ne vienintelis Leono X dokumentas, į kurį nebuvo kreipiamas dėmesys.

Henrikui VIII paprašius popiežiaus leidimo skyryboms, Leonas X atsisakė. Jis nenorėjo supykdyti Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio V. Popiežiui atsisakius Henrikas VIII nusprendė įkurti anglikonų bažnyčią, pasiskirdamas save šios bažnyčios galva. Netrukus po to popiežius susirgo maliarija ir 1521 m. mirė.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas Popiežius Julijus II	Popiežius Leonas X 1513-1521	Įpėdinis Popiežius Adrianas VI

Šaltiniai

1. Algirdas Jurevičius. Leonas X. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 12 psl.

Nuorodos

• Sąrašas:Popiežiai