Medičiai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Medičiai (it. Medici) – Florencijos prekybininkų ir bankininkų šeima, vėliau tapusi kunigaikščių dinastija. Šeima iškilo laikais, XIV a. . Medičiai kilo iš Mugelo regiono Toskanos provincijoje ir pamažu kilo, kol įkūrė Medičių banką. XV a. jų bankas buvo didžiausias Europoje, jo dėka šeima tapo galingiausia Florencijos politinė jėga, nors oficialiai buvo eiliniai piliečiai, o ne monarchai. Iš Medičių šeimos kilę keturi popiežiai, o 1531 m. jie tapo Florencijos kunigaikščiais su paveldimu titulu. 1569 m. kunigaikštystė tapo didžiąja, kai buvo prijungta naujų žemių. Medičiai valdė Didžiąją Toskanos kunigaikštystę nuo jos įkūrimo iki 1737 m., kai mirė . Pirmųjų kunigaikščių laikais kunigaikštystė pamažu augo ekonomiškai, bet valdant bankrutavo.

Medičių giminės herbas

Vikiteka: Medičiai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Jų turtai ir įtaka atsirado iš tekstilės prekybos, kurią valdė Arte della Lana gildija. Pradėję valdyti Florenciją, Medičiai sudarė palankias sąlygas humanizmui. Jie globojo ir įkvėpė italų renesansą kartu su kitomis galingomis to meto Italijos šeimomis: Viskončiais ir Milane, Feraroje, Mantujoje.

Medičių bankas buvo viena iš labiausiai klestinčių ir gerbiamų institucijų Europoje. Apskaičiuota, kad kurį laiką Medičiai buvo turtingiausia šeima Europoje. Todėl jie įgijo politinės galios Florencijoje, o vėliau – Italijoje ir Europoje.

Titulai

Medičių šeimos galvų sąrašas

Florencijos respublikos senjorai

Portretas	Vardas	Nuo	Iki	Santykiai su pirmtaku
	(Pater Patriae)	1434	1464 m. rugpjūčio 1 d.	, kuris labiau domėjosi finansais, o ne politika, sūnus.
	(Pjeras Podagrininkas)	1464 m. rugpjūčio 1 d.	1469 m. gruodžio 2 d.	Kozimo de Medičio vyriausias sūnus.
	(Lorencas Nuostabusis)	1469 m. gruodžio 2 d.	1492 m. balandžio 9 d.	Vyriausias Pjero I de Medičio sūnus.
	(Pjeras Nelaimingasis)	1492 m. balandžio 9 d.	1494 m. lapkričio 8 d.	Vyriausias Lorenco Nuostabiojo sūnus. Nuverstas, kai įsiveržė Karolis VIII Maloningasis ir buvo visiškai atkurta respublika, iš pradžių buvo Savonarolos teokratija, o vėliau valdė politikas .
	Kardinolas Džiovanis de Medičis	1512 m. rugpjūčio 31 d.	1513 m. kovo 9 d.	Pjero Nelaimingojo brolis, antrasis Lorenco Nuostabiojo sūnus. Išrinktas popiežiumi pasivadino Leonu X.
		1513 m. kovo 9 d.	1516 m. kovo 16 d.	Kardinolo Džiovanio de Medičio brolis, trečiasis Lorenco Nuostabiojo sūnus.
		1516 m. kovo 17 d.	1519 m. gegužės 4 d.	Džiulijano de Medičio sūnėnas, Pjero Nelaimingojo sūnus.
	Kardinolas Džiulijas de Medičis	1519 m. gegužės 4 d.	1523 m. lapkričio 19 d.	Lorenco II de Medičio pusbrolis, , Lorenco Nuostabiojo brolio, sūnus. Išrinktas popiežiumi tapo Klemensu VII.
		1523 m. lapkričio 19 d.	1529 m. spalio 24 d.	Kardinolo Džiulijo de Medičio pusbrolis, nesantuokinis Džiulijano de Medičio sūnus.

Florencijos kunigaikštis

Portretas	Vardas	Nuo	Iki	Santykiai su pirmtaku
	(Mauras)	1529 m. spalio 24 d.	1537 m. sausio 6 d.	Kardinolo Ipolito de Medičio pusbrolis, nesantuokinis Lorenco II de Medičio arba popiežiaus Klemenso VIII sūnus. Buvo paskirtas senjoru per imperatoriškąją , tapo kunigaikščiu 1531 m. Nužudytas.

Toskanos didieji kunigaikščiai

Portretas	Vardas	Nuo	Iki	Santykiai su pirmtaku
		1537 m. sausio 6 d.	1574 m. balandžio 21 d.	Aleksandro de Medičio tolimas pusbrolis, sūnus. dei Popolani šaka kilo iš Lorenco Vyresniojo, Kozimo de Medičio brolio. Kozimas buvo kunigaikščiu 1537—1569 m., kol tapo Didžiuoju Toskanos kunigaikščiu.
		1574 m. balandžio 21 d.	1587 m. spalio 17 d.	Vyriausias Kozimo I de Medičio, Didžiojo Toskanos kunigaikščio sūnus.
		1587 m. spalio 17 d.	1609 m. vasario 17 d.	Frančesko I de Medičio brolis, Kozimo I de Medičio sūnus.
		1609 m. vasario 17 d.	1621 m. vasario 28 d.	Ferdinando I de Medičio vyriausiasis sūnus.
		1621 m. vasario 28 d.	1670 m. gegužės 23 d.	Kozimo II de Medičio vyriausiasis sūnus.
		23 May 1670	1723 m. spalio 31 d.	Ferdinando II de Medičio vyriausiasis sūnus.
		1723 m. spalio 31 d.	1737 m. liepos 9 d.	Kozimo III de Medičio antrasis sūnus.