Pamarys

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Lenkijos/Vokietijos istorinis regionas: Pamarys, Pomeranija
Šalis	Vakarų Pamario vaivadija, Meklenburgas-Pomeranija
Vėliava
Tautos	Kašubai > lenkai
Laikotarpis	1121–1637
Valstybės	Pomeranijos hercogystė
Miestai	Ščecinas

Pamarys, arba Pomeranija – istorinė sritis Baltijos jūros pietinėje pakrantėje (abipus Oderio žemupio), dabartinėje šiaurės rytų Vokietijoje (Meklenburgo-Pomeranijos žemė) ir šiaurės vakarų Lenkijoje (Vakarų Pamario vaivadija). Kartais Pamariui priskiriamas ir į rytus nuo jos esanti Pomerelija (kitaip – „Gdansko pajūris“).

Svarbiausias regiono miestas – Ščecinas.

Geografija

Pamarys šiuo metu padalintas tarp dviejų valstybių – Lenkijos ir Vokietijos. Šiaurėje šį istorinį regioną riboja Baltijos jūra, rytuose – Pomerelija (kartais laikoma Pamario dalimi), vakaruose – Meklenburgas, pietvakariuose – Brandenburgas, pietryčiuose – Didžioji Lenkija. Oderio (Odros) upė regioną dalina skersai į dvi dalis. Šis geografinis padalijimas neretai lėmė ir jo politinį padalijimą nuo XVIII a., egzistuojantį ir dabar.

Istorija

Nuo ankstyvųjų Viduramžių šį kadaise vakarų kašubų gyventą kraštą ar atskiras jo dalis valdė daugelis valstybių.

Ankstyvieji ryšiai su Lenkija

Senosios slavų gentys, apgyvendinę Pamario regioną buvo pamarėnai ir liutičiai. Jos buvo Vokietijos šiaurės rytų pasienyje ir iš pradžių buvo labiau priklausomos nuo pietuose besiformuojančios Lenkijos karalystės. Keletas lenkų valdovų X–XI a. laikinai prijungė šį kraštą prie savo valstybės.

Pomeranijos hercogystė

Pagrindinis straipsnis – Pomeranijos hercogystė.

1170 m. įsteigta nepriklausoma Pomeranijos hercogystė, kuri nuo 1181 m. buvo Šventosios Romos imperijos dalis. XIII a. prasidėjus vokiečių kolonistų antplūdžiui, iki XVI a. dauguma vietos gyventojų (ypač feodalai ir miestiečiai) buvo iš esmės vokietinti (kita vertus, didžioji Pomeranijos gyventojų dalis kašubų kalbą, kaip antrąją šnekamąją kalbą, išsaugojo iki pat XIX a. I pusės).

Brandenburgo-Prūsijos sudėtyje

Pagrindinis straipsnis – .

Pomeranijos hercogystės žemėlapis, 1635 m. (Eilhardas Lubinas)

XVII a. išmirus Pomeraniją ilgai valdžiusiai vietinės kilmės hercogų dinastijai, 1648–1815 m. kraštą dalimis užvaldė Brandenburgo-Prūsijos unijos (nuo 1701 m. – Prūsijos karalystės) valdovai. Vakarinę krašto dalį 1648–1815 m. valdė Švedija;

1815–1945 m. visa Pomeranija kaip autonominė, o nuo 1933 m. – eilinė provincija priklausė Prūsijos karalystei (1871–1945 m. – kartu ir Vokietijai).

Padalinimas

Nuo 1945 m. Pamario regionas buvo padalintas. Rytinė Pamario dalis atiteko Lenkijai. Iš 2,4 mln prieškarinio Pamario gyventojų Lenkijai tekusioje krašto dalyje 1945 m. pradžioje buvo likę ~1 mln, – pusė jų 1945–1946 m. žuvo arba buvo išvyti iš savo gimtųjų vietų lenkų naujakurių, o visi likusieji maždaug iki 1980 m. patys emigravo į tuometinę Vakarų Vokietiją. Šiuo metu šioje dalyje sukurta Vakarų Pamario vaivadija (lenk. województwo zachodniopomorskie).

1945 m. Vokietijai likusi Pamario dalis dabar priklauso Vokietijos federalinei Meklenburgo-Pomeranijos (vok. Mecklenburg-Vorpommern) žemei.

Pastabos

1. Pamarys – tradicinis lietuviškas pavadinimas. Pavadinimas Pomeranija (lot. Pomerania) tinkamesnis istoriniame kontekste ir nurodant Vokietijoje esančią istorinės Pamario teritorijos dalį bei Meklenburgo-Pomeranijos žemę (Vokietijos administracinį vienetą).
   

   Pavadinimas kitomis kalbomis:

   • Lenkų: Pomorze;
   • Vokiečių ir švedų: Pommern;
   • Kašubų: Pòmòrskô;

Išnašos

1. . Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2023-06-27. Nuoroda tikrinta 2023-06-27.