Polimorfizmas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Polimorfizmas (reikšmės).

Polimorfizmas – biologinis reiškinys, kai organizmų populiacija ar šeima yra susiskirsčiusi į individų grupes (morfas), kurios ryškiai skiriasi viena nuo kitos savo morfologiniais ar fiziologiniais požymiais. Polimorfizmas yra pertraukto kislumo atvejis, nes polimorfizme nėra individų, kurie savo sandara būtų tarpiniai tarp morfų. Pradžioje polimorfizmo sąvoka buvo naudojama tik kalbant apie vizualiai matomus išorinius požymius, o vėliau imta naudoti ir vidaus sandaros, fiziologiniams ar genetiniams skirtumams apibūdinti.

Morfa - diskreti gyvūnų forma (diskretus ), susijusi su prisitaikymu prie tam tikrų ekologinių sąlygų arba su funkcijų pasidalinimu šeimoje.

Socialinių vabzdžių polimorfizmas

Socialinių vabzdžių polimorfizmas yra susijęs su (kastiniu polietizmu). Polietinės grupės nariai paprastai savo sandara, fiziologija ir elgsena yra prisitaikę savo funkcijoms atlikti. Pvz., kareiviai paprastai būna didesni, stambesnėmis galvomis ir žandais, kai kurių rūšių - turi specialias liaukas, kurios padeda apginti lizdą.

Lytinis dimorfizmas

Dažniausiai skiriasi skirtingų lyčių atstovai, kas siejasi su skirtingu jų vaidmeniu dauginimesi arba .

Ekologinis polimorfizmas

Susijęs su prisitaikymais prie tam tikrų ekologinių sąlygų, prie sąlygų įvairovės. Tai gali būti:

• laikinis sąlygų kitimas, kai sąlygos skiriasi, pvz., vasaros pradžioje ir rudenį. Pavyzdžiui, amarų patelės būna sparnuotos ir besparnės.
• erdvinis kitimas, kai individai gyvena tame pačiame areale, bet skirtingomis sąlygomis. Pvz., vieni medžių viršūnėse, kiti - lapijos apačioje.