Plynaukštė plokščia arba banguota aukštuma dažniausiai iki 500 m absoliučiojo aukščio Geotektoniniu atžvilgiu plynaukštė

Plynaukštė – plokščia arba banguota aukštuma, dažniausiai iki 500 m absoliučiojo aukščio. Geotektoniniu atžvilgiu plynaukštės skirstomos į klodines (plokštėse) ir cokolines (skyduose).

Plynaukštės dažnos neseniai tektoniškai iškilusiose platformų dalyse, dar išlaikiusiose plokščią pirminį ( arba denudacinį) paviršių.

Ledynų akumuliacinio reljefo srityse plynaukštėmis tapo aukštumų pakraščiai, kurie gana ilgai išbuvo apsemti prieledyninių marių ir neteko kalvotumo (pvz., Lietuvoje – , Rytų Žemaičių, Nemuno vidurupio, Neries žemupio plynaukštės).

Šaltiniai

Plynaukštė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris58 psl.

[1] Plynaukštė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris58 psl.