Plaskų girininkija lenk Nadleśnictwo Płaska girininkija šiaurės rytų Lenkijoje Palenkės vaivadijoje Girininkija išsidėsč

Plaskų girininkija (lenk. Nadleśnictwo Płaska) - girininkija šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje. Girininkija išsidėsčiusi Rytų Europos lygumoje, Rytų Baltijos-Baltarusijos žemumoje, Baltijos aukštumose ir Augustavo lygumoje. 98,93% girininkijos teritorijos yra Plaskų valsčiuje, 1,05% Liepinės valsčiuje ir 0,02% Gibų valsčiuje. Girininkijos administracijos centras yra Žilinių kaime. Girininkija yra Augustavo girioje. Bendras girininkijos plotas yra 36378 ha, iš kurių 21198 ha miškai. Šiaurėje girininkija ribojasi su Gibų ir Krasnapolio valsčiais, su Ščebros kaimu vakaruose, pietvakariuose su Augustavo miestu, pietuose su Bebro nacionaliniu parku ir rytuose su Baltarusija. Girininkija mažai apgyvendinta, 82% Plaskų valsčiaus teritorijos sudaro miškai. Per girininkiją eina ir dar keli vietinės reikšmės keliai. Girininkiją sudaro 3 dideli miškai, kurie suskirstyti į 15 mažesnių girininkijų. Iš viso girininkiją sudaro 877 atskiri suskirstymo vienetai, kurių vidutinis miško plotas yra 25 ha. Trys pagrindiniai miškai yra: Mikašuvkos (8889 ha), Plaskų (7768 ha) ir Sirvo (5362 ha). Taip pat yra šie mažesni miškai: Pobojnės (Pobojne), Mažojo Šilo (Mały Borek), Karališkųjų Vandenų (Królowa Woda), Užtvankų (Jazy), Hanuso (Hanus), Kunigų Tilto (Księży Mostek), Garstyčų (Gorczyca), Pelėdų (Sówki), Gluosnių (Łozki), Kriaušių (Gruszki), Baisusis (Okop), Aštriųjų (Ostryńskie), Kūdrinkių (Kudrynki), Trijų Dūmų (Trzy Kopce), Volkušas (Wołkusz) ir Mokyklėlės (Szkółki).

Vandens telkiniai

Girininkijoje yra 12 ežerų: Mikaševas (Mikaszewo), Mikašuvekas (Mikaszówek), Dumbliai (Szlamy), Gilusis (Głębokie), Kreivasis (Krzywe), Panievas (Paniewo), Erelis (Orle), Pobojnė (Pobojne), Garstyčia (Gorczyckie), Guobis (Wiązowiec), Ilgiai (Długie) ir Kruglakas (Kruglak). Beveik visi ežerai yra ledyninės kilmės kurių vidutinis plotas 20-50 ha ir vidutinis gylis 25 m. Didžiausi yra Mikaševo (126 ha), Dumblių (75 ha) ežerai, o giliausi Brožanės (24,3 m.), Mikaševo (15 m.) ir Panievo (12,5 m.). Taip pat girininkija ribojasi su Sirvo ežeru. Per Dumblių, Guobio ir Ilgių ežerus eina Lenkijos ir Baltarusijos valstybinė siena. Per girininkiją eina Augustavo kanalas į kurį įeina Erelio (Orle), Panievo (Paniewo), Kreivojo (Krzywe), Mikaševo ir Mikašuveko ežerai. Taip pat girininkijoje yra 8 šliuzai: Garstyčios, Panievo, Perkučo, Mikašuvkos, Pušų, Lentpjūvės, Kudrinkių ir Kužineco šliuzai. Taip pat girininkijoje teka Juodosios Ančios upė, kuri įteka į Augustavo kanalą ties Rigolio kaimu. Augustavo kanalas ir Juodosios Ančios upė yra populiarios dėl savo baidarių trasų.

Augalija ir gyvūnija

Augalija

Daugiausiai girininkijoje auga pušų ir kitų rūšių spygliuočių miškai. Taip pat auga pelkiniai ir aukštapelkių miškai. Daugiau kaip 70% medžių sudaro pušys, beržai 11%, alksniai 10% ir eglės 7%. Taip pat auga ąžuolai, uosiai, maumedžiai ir drebulės. Girininkijoje yra saugomos šios augalų rūšys: šiaurinė linėja, saulašarė, miškinė lelija, vėjalandė šilagėlė, sibirinis vilkdalgis, , kopūstgalvis raukšlius, paprastoji poniabudė ir plačioji platužė.

Gyvūnija

Girininkijoje yra 119 paukščių rūšių, iš jų 72 peri šiose vietovėse. Tai: kurtinys, didysis apuokas, tetervinas, jerubė, juodagalvė sniegena, baltabruvis strazdas, riešutinė, smilginis strazdas, klykuolė, didysis dančiasnapis, tūbuotasis suopis, šiaurinis kikilis, paprastasis svirbelis, želmeninė žąsis ir baltakaktė žąsis. Taip pat gyvena šie žinduoliai: pilkasis vilkas, lūšis, ūdra, briedis ir taurusis elnias.

Gamtos apsauga

Beveik visoje girininkijos teritorijoje vykdoma paukščių apsaugos programa Natura 2000. Daugiau nei 12000 ha yra įtraukta į Augustavo girių ir ežerų kraštovaizdžio draustinį. 36,9% girininkijos miškų yra įtraukti į miškų apsaugos zoną. Girininkijoje yra 24 gamtos paminklai (daugiausiai ąžuolai ir mažalapės liepos). Draustiniai užima 6,3% girininkijos teritorijos. Iš viso girininkijoje yra 4 draustiniai: Kurianskių Bagno draustinis, kuriame saugomi pelkiniai miškai, Malų Boreko draustinis, kuriame saugomi spyglioučių miškai, Perkučo draustinis, kuriame saugomi eglynai ir pušynai ir Starožino draustinis, kuriame saugomos įvairios miškų rūšys.

Šaltiniai

Regiono tinklalapis (lenk.).

Nuorodos

Plaskų girininkijos tinklalapis (lenk.).