Pirmoji Akvitanija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Akvitanijos Galija (lot. Gallia Aquitania, pranc. Gaule aquitaine), dar žinoma tiesiog kaip Akvitanija, Akvitanika – Senovės Romos provincija dabartinės Prancūzijos pietvakariuose.

Akvitanijos Galija lot. GALLIA AQUITANIA
← 27 m. pr. m. e. – 418 →
Valstybė	Romos imperija
(nuo IV a.)	Vjieno diecezija
Administracinis centras

Istorija

Iki romėnų nukariavimo regione gyveno susimaišę iberai (dar vadinami akvitanais) ir keltai. Romėnams šis regionas, kartu su kitais keltų gyvenamais regionais, buvo žinomas kaip Plaukuotoji Galija (lot. Gallia Comata). Taip jie skyrė ją nuo „Kelnėtosios Galijos“ (t. y. anksčiau užvaldytos Narbono Galijos).

58–50 m. pr m. e. visą Plaukuotąją Galiją nukariavo Julijus Cezaris. Netrukus šios teritorijos buvo padalintos į tris provincijas: Belgijos Galiją, Lugduno Galiją ir Akvitanijos Galiją. Pastaroji buvo mažiausia ir apėmė trikampį tarp Pirėnų, Atlanto vandenyo ir Garonos upės. Tačiau netrukus, apie 27 m. pr. m. e., jos teritorijos buvo išplėstos trigubai, atiduodant provincijai teritorijas iki pat Luaros. Vėliau provincijos administracinis centras iš Mediolanum Santonum buvo perkeltas į Burdigalą.

Po Diokletiano reformų III a. pabaigoje Akvitanijos Galija buvo suskaidyta į tris dalis:

• Pirmoji Akvitanija (lot. Aquitania Prima) – šiauriausia dalis;
• Antroji Akvitanija (lot. Aquitania Secunda);
• Trečioji Akvitanija, arba Novempopulanija (lot. Novempopulania) – pirminė Akvitanijos teritorija, kuri vėliau tapo žinoma kaip Gaskonija;

Visos trys Akvitanijos priklausė didesnei Vjieno diecezijai. Visi administraciniai vienetai nustojo egzistuoti V a., kuomet čia savo karalystę įkūrė Vestgotai. Nepaisant to, provincijos valdytas regionas dar ilgai istorijoje buvo žinomas kaip Akvitanija.

Taip pat skaitykite

• Galija
• Romos imperija
• Arvernai