Pirmasis Šiaurės valdymas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dziao provincija (kin. 交州, pinyin: Jiaozhou, viet. Giao Châu) – Han dinastijos Kinijos administracinis vienetas, buvęs dabartiniame šiaurės Vietname ir pietinėje Kinijoje, piečiausia Kinijos imperijos dalis. Šis laikotarpis Vietnamo istorijoje dar dalinamas į Pirmąjį šiaurės dominavimą (viet. Bắc thuộc lần 1) ir Antrąjį šiaurės dominavimą (viet. Bắc thuộc lần 2).

Dziao provincija 交州
111 m. pr. m. e. – 544 →
Dziaodžou žemėlapyje pažymėtas kaip Jiaozhi
Valstybė
Administracinis centras	Dziaodži, , Bangu
	9

Raida

Senovėje regionas buvo žinomas kaip Lingnan (kin. 嶺南), t. y. „į pietus nuo Kalnagūbrio“ (turėtas omenyje Nanlingas), ir čia gyveno vietai – įvairios austroneziečių ir tajų-kadajų kilmės gentys, dabartinių vietnamiečių, džuangų, šujų, dongų ir kt. etninių grupių protėviai. Paskutiniaisiais amžiais prieš mūsų erą čia konsolidavosi jų gentinės valstybės, pvz., Aulakas. Galiausiai jas visas suvienijo valdomas .

111 m. pr. m. e. Kinijos imperatorius užėmė Namvieto teritoriją ir pavertė ją Kinijos dalimi – administracine provincija. Iš pradžių jai suteiktas Dziaodži (kin. 交趾, pinyin: Jiaozhi) pavadinimas, bet 203 m. ji pervadinta į Dziao. Ši provincija kitų provincijų pavyzdžiu buvo sudalinta į smulkesnius administracinius vienetus dziun (kin. 郡, pinyin: jùn), kurių iš viso čia buvo 9.

Užėmusi kraštą, Kinija iš karto pradėjo intensyvią sinizaciją, kurdama čia kiniškas politines struktūras, plėtodama kinišką gyvenimo būdą, visuomenės sandarą, filosofiją. Į kraštą masiškai kėlėsi gyventojai iš šiaurinių provincijų, kurių tikslas buvo kolonizuoti regioną. Kinijoje 222 m. pasibaigus Han dinastijai, provinciją toliau valdė sinizuota (229–280 m.), Dzin dinastija (265–420 m.), Liu Songų dinastija (420–479 m.), (479–502 m.) ir Liangų dinastija (502–544 m.)

Tačiau kraštas nebuvo ramus, ypač pietinėje provincijos dalyje. Žymiausias sukilimas įvyko 39–43 m., kuomet valdžią pietinėje provincijos dalyje paėmė ). Netrukus Kinija valdžią atkūrė, tačiau jų valdymą žymėjo ir vėlesni sukilimai: 137–138 (Khu Liên), 156–160 (Chu Ðạt), 178–181 (Lương Long), 248 (Triệu Thị Trinh), 299–319 (Triệu Chỉ), 319–323 (Lương Thạch), 468–485 m. (Lý Trường Nhân) ir kt.

544 m., pasinaudodamas Liangų dinastijos silpnumu, vietinis valdytojas surinko vietos armiją Raudonosios upės slėnyje ir išvijo Kinijos vietininkus, pasiskelbdamas „Imperatoriumi“. Jis įkūrė Vanšuano valstybę pietinėje buvusios provincijos dalyje. Taip Kinijos provincija buvo panaikinta. Ji atkurta VII a. kaip Anamo generalinis protektoratas.

Administracinis dalinimas

1. Nanhai (南海) – dabartiniame Guangdonge,
2. Hepu (合浦) – dabartiniame pietiniame Guangxi,
3. Cangwu (蒼梧) – dabartiniame rytų Guangxi,
4. Yulin (郁林/鬱林) – dabartiniame šiaurės rytų Guangxi,
5. Zhuya (珠崖) – Hainane,
6. Dan’er (儋耳) – Hainane,
7. Jiaozhi (交趾, viet. Giao Chỉ) – dabartiniame pietų Guangxi ir šiaurės Vietname,
8. Jiuzhen (九真, viet. Cửu Chân) – dabartiniame šiaurės Vietname,
9. Rinan (日南, viet. Nhật Nam) – dabartiniame vidurio Vietname.