Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė)

Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė)
Piliakalnis iš rytų pusės
Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė)
Koordinatės	54°40′4″ š. pl. 23°20′52.9″ r. ilg. / 54.66778°š. pl. 23.348028°r. ilg. / 54.66778; 23.348028
Vieta	Marijampolės savivaldybė
Seniūnija	Šunskų seniūnija
Aukštis	4 m
Plotas	18x20
Naudotas	I tūkstantmetis
Žvalgytas	1954
Registro Nr.	A239P /u.k. 5097/ AR341/

Piliakalnių piliakalnis (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas - 5097; senas registro kodas - A239P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR341) – piliakalnis Marijampolės savivaldybės teritorijos šiaurės vakarinėje dalyje, Piliakalnių kaime, į šiaurę nuo Šunskų (Šunskų seniūnija), kairiajame krante.

Pasiekiamas keliu Marijampolė – Šunskai, už Šunskų pavažiavus link Kazliškių, Sarakuose pasukus į kairę vakarų kryptimi, už 920 m ties kelio posūkiu į kairę pasukus į dešinę šiaurėn, už 190 m yra už sodybos.

Piliakalnis

Įrengtas nedidelėje kalvoje, esančioje aukštumos kyšulyje, įsiterpiančiame į slėnį. Bendras jo ilgis rytų – vakarų kryptimi 120 m, didžiausias plotis – 90 m. Šlaitai nuo slėnio pusės statūs, iki 4 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 25 m ilgio ir 27 m pločio šiaurės vakarų krašte, kuriame supiltas 30 m ilgio, 1,5–2 m aukščio ir iki 12 m pločio pylimas, o už jo iškastas 8 m pločio ir 0,5 m gylio griovys. Aikštelės šiauriniame krašte supiltas 0,4 m aukščio ir 3,5 m pločio pylimas. Pylimas apardytas bulviarūsių, jo dalis apie 1964 m. nukasta upelio užtvankai, o šiauriniame šlaite - karjero vieta. Piliakalnis apaugęs liepomis.

Į pietus nuo piliakalnio, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Šiaurinėje piliakalnio papėdėje per pelkę ėjo 2 kūlgrindos: viena 20x3 m dydžio, kita, 150 m į pietus nuo pirmosios – 40x0,6 m dydžio.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. 1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR341, 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A239), 1998 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu A239P, 2005m. balandžio 29 d. pripažintas valstybės saugomu paminklu.

Paminklo teritorijos plotas 0,30 ha.

Tyrimai

Piliakalnis žinomas nuo seno, tarpukariu buvo ūkininko Juozo Akelaičio žemėje. Kaip kultūros paveldo objektą jį 1935 m. išaiškino Valstybės archeologijos komisija.

1954 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas. Aikštelėje aptiktas kultūrinis sluoksnis su degėsiais, anglimis, apdegusio molio tinko trupiniais..

• Piliakalnis iš pietų pusės
• Piliakalnis iš šiaurės pusės
• Piliakalnis iš vakarų pusės

Aplinkiniai piliakalniai
	Piliūnų piliakalnis 6,5 km		Griešių piliakalnis 7 km
	Kudirkos Naumiesčio piliakalnis 33 km		Naujasodžio piliakalnis 26 km
	Šukių piliakalnis 27 km	Meškučių piliakalnis 13 km	Šakališkių piliakalnis 25 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 122.
2. Valstybės žinios, 1998, vasario 7, Nr. 14.
3. Valstybės žinios, 1998, gegužės 20, Nr. 49.
4. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, 2004 m..
5. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 1, ap. , b. 30, l. 193–198.
6. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2. Vilnius: Mintis, 1975, p. 135, Nr. 579.

• Kaminski A. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. – Materialy Starozytne, t. 1. Warszawa, 1956, str. 241.
• Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 106-107.

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
• Lietuvos piliakalniai. Piliakalniai
• Kultūrosvertybių registras
• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.