Pietų minų tarmės

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Pietų minų tarmės 闽南语, Bân-lâm-gú
Kalbama	Pietryčių Kinija, Taivanas, Pietryčių Azija ir kt.
Kalbančiųjų skaičius	>47 mln.
Kilmė	kinų-tibetiečių *kinų **minų ***pietų minų
Rašto sistemos	kinų raštas, lotynų (peh-oe-ji), katakana
Kalbos kodai
ISO 639-2	zh
ISO 639-3	nan

Pietų minų tarmės, pietų minų kalba, min-nanų kalba (kin. 闽南语, pinyin: Mǐnnán Yǔ, sav. Bân-lâm-gú) – viena iš kinų kalbos tarmių grupių, priklausanti minų tarmių pogrupiui, kurio tarmės vartojamos pietrytinėje Kinijos dalyje. Pietų minų tarmė, ar tiksliau keleto tarmių grupė vartojama daugiausia Pietų Kinijos jūros pakrančių miestuose bei kinų apgyvendintose salose, taip pat gausios kinų diasporos pasaulyje.

Pietų minų tarmės pagal lingvistinius kriterijus galėtų būti laikomos atskira kalba, tačiau tradiciškai priskiriamos kinų kalbai. Vartojamos daugiausia kaip šnekamoji kalba ~47 milijonų žmonių.

Tarmės

Pietų minų tarmės

Išskiriamos 3 pagrindinės pietų minų tarmės:

• Hokkien – pietų Fudzianas, Taivanas, Pietryčių Azija;
• Teochew – rytų Guangdongas (ypač Čaodžou), pietų Fudzianas;
• Hainaniečių – Hainanas, .

Standartizacija ir užrašymas

Standartizuota minnan kalba, užrašyta lotynų raštu

Minnan kalba, kaip ir kantoniečių kalba, turi standartinę formą, kuri sudaryta pagrindu. Ją standartizavo Taivane ir Siamenyje (šio dialekto areale) veikę XIX a. krikščionių misionieriai, kurie išleido šios kalbos žodynus, į ją išvertė Bibliją ir kitus raštus. Standartizuojant kalbą buvo sukurta jos rašytinė forma, pritaikant lotynų raštą. Ši romanizacijos sistema buvo žinoma kaip „vietinis raštas“ (白話字 pe̍h-ōe-jī) arba „bažnytinis užrašymas“ (教羅 Kàu-lô).

Kadangi nuo XIX a. pabaigos Taivano sala buvo politiškai atskirta nuo likusios Kinijos, čia naudojamai minnan kalbai ilgainiui prigijo „taivaniečių kalbos“ pavadinimas. XX a. pradžioje Taivano minnan kalbai rašyti japonai pritaikė katakanos rašmenis. Nuo XX a. vidurio, siekiant įtvirtinti mandarinų kalbą kaip vienintelę standartinę, Taivane uždrausta rašyti min-naniškai, ir ji vėl tapo išimtinai šnekamąja. Žemyne Kinijoje naudojamai min-nanų kalbai 1960 m. buvo sukurta speciali sistema, bet skirta daugiau mokslo tikslams.

Nuo XX a. pabaigos Taivane vyksta šios kalbos judėjimas, dėl ko vėl buvo leista ja rašyti, pasirinktinai mokyti jos mokyklose. Vietomis naudojama užrašuose.

Savybės

Pietų minų tarmių savybės turi daug bendrų bruožų su Tangų dinastijos standartine kinų kalba. Šios tarmės pasižymi sudėtingesne fonologija, negu mandarinų ar Kantono tarmės. Turi 6 tonus, paplitę toniniai sandhi.

Nuorodos

• nan Duomenys apie kodu „nan“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com

Wikipedia

Vikipedija Pietų minų tarmės