Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau .
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar .

Pietų kūgis

Plotas	4 944 081 km²
Populiacija	135 707 204 (2010 m. liepa)
Gyventojų tankumas	27,45 žm./km²
Šalys	3, 4 arba 5
Demonimas	Pietų Amerika
Kalbos	ispanų kalba, portugalų kalba ir kitos Pietų Amerikos kalbos
Didžiausi urbanistiniai centrai (2010 m.)	1. Buenos Airės 2. Santjagas 3. Montevidėjas 4. Kordoba 5. Konsepsjonas 6. Rosarijas 7. Mendosa

Pietų kūgis (isp. Cono Sur, port. Cone Sul) – geografinis regionas, sudarytas iš piečiausių Pietų Amerikos žemių, esančių į pietus nuo ir aplinkui Ožiaragio atogrąžą. Tradiciškai Pietų kūgis apima Argentiną, Čilę bei Urugvajų, ir yra vakaruose ribojamas Ramiojo vandenyno, rytuose – Atlanto vandenyno. Remiantis socialine ir politine geografija, Pietų kūgis apima Argentiną, Čilę, Urugvajų, Brazijos Pietų regioną ir kartais Paragvajų.

Pietų kūgio šalių aukšta vidutinė gyvenimo trukmė, aukštas Lotynų Amerikos žmogaus socialinės raidos indeksas, aukštas gyvenimo lygis, reikšmingas dalyvavimas pasaulinėse rinkose ir auganti ekonomika.

Geografija

Palydovinės Pietų kūgio nuotraukos besikeičiant mėnesiams

Daugiausiai vyrauja vidutinių platumų klimatas, tačiau yra ir drėgno subtropinio, viduržemio, aukštumų tropinio, subarktinio, aukštumų šaltojo ir pusiau sausringų vidutinių platumų klimato juostų. Išskyrus šiaurės Argentinos regionus, visas Paragvajus, Argentinos-Brazilijos siena ir Atakamos dykuma retai kenčia nuo karščių. Be to, žiemai yra būdingos daugiausiai žemos temperatūros. Atakama yra sausiausia vieta Žemėje.

Vienas iš ypatingų regiono augalų yra araukarija – medis, augantis pietų Brazilijoje, Čilėje ir Argentinoje. Tai yra vienintelis vietinis pušūninis augalas, sutinkamas pietų pusrutulyje ir kilęs iš Pietų kūgio. Brazilinė araukarija, kadaise plačiai išplitusi pietų Brazilijoje, dabar yra pavojuje išnykti ir yra saugoma įstatymų. Argentinos, Urugvajaus ir pietų Brazilijos stepių regionai yra vadinami pampomis.

Kultūra

Matė yra tipinis gėrimas iš Pietų kūgio.

Be to, kad Pietų kūgio gyventojai vartoja tas pačias kalbas ir turi bendrą kolonijinį palikimą, jie garsėja išskirtinėmis futbolo tradicijomis ir turi aukščiausios klasės futbolo rinktines. Argentinos vyrų futbolo rinktinė ir Urugvajaus vyrų futbolo rinktinė laimėjo Pasaulio futbolo čempionatą du kartus, šios rinktinės, kartu su Brazilijos, yra vienintelės, kurios laimėjo taurę nebūdamos Europos dalimi. Argentina, Čilė, Urugvajus ir Brazilija buvo Pasaulio futbolo čempionato šeimininkėmis. Taip pat nacionalinės rinktinės iš regiono laimėjo kelis Olimpinius medalius futbolo šakoje. Taip pat futbolo klubai iš Pietų kūgio yra laimėję klubinius turnyrus: Pietų-Amerikos, Copa Interamericana ir Tarpžemyninę taurę.

Asado kepsniai yra Pietų kūgio kulinarinė tradicija. Ji atsirado iš Argentinos ir pietų Čilės gaučų ir iš Čilės kaubojų kultūros. Pietų kūgyje kaubojai yra laikomi tautine tapatybės dalimi, jie aprašyti epe . Matė yra populiari visame Pietų kūgyje, ypač Argentinoje, Paragvajuje ir Urugvajuje.

Į šį regioną XIX–XX a. atsikėlė daug europiečių, kurie, kartu su savo palikuonimis, stipriai paveikė Pietų kūgio šalių kultūrą, socialinį gyvenimą ir politiką. Jie padėjo organizuoti darbininkų judėjimą ir liaudies judėjimą už demokratiją, tačiau taip pat dalyvavo ir diktatūrose.

Šalys ir teritorijos

Šalis arba Teritorija	Plotas (km²)	Gyventojų (2011)	Gyventojų tankumas (žm./km²)	Sostinė arba svarbiausias miestas
Argentina	2,780,400	40,091,359	14,42	Buenos Airės
Čilė	756,096	17,094,275	22,60	Santjagas
Urugvajus	176,215	3,424,595	19,43	Montevidėjas
Iš viso	3,712,711	60,610,229	16,32

Šaltiniai

Steven, F. (2001). „Regional Integration and Democratic Consolidation in the Southern Cone of Latin America“. Democratization. Routledge. 14: 75–100. ISBN . Nuoroda tikrinta 12 May 2009. {{}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= ()
Cómo hacer pesar las diferencias del Cono Sur 2021-04-15 iš Wayback Machine projekto.

[bolperu-1] Steven, F. (2001). „Regional Integration and Democratic Consolidation in the Southern Cone of Latin America“. Democratization. Routledge. 14: 75–100. ISBN . Nuoroda tikrinta 12 May 2009. {{}}: Cite has empty unknown parameter: |coauthors= ()

[2] Cómo hacer pesar las diferencias del Cono Sur 2021-04-15 iš Wayback Machine projekto.