Petrešiūnų piliakalnis

Petrešiūnų piliakalnis
Vaizdas į piliakalnį nuo Jūžintų–Lašų kelio
Petrešiūnų piliakalnis
Koordinatės	55°50′31.8″ š. pl. 25°42′51.9″ r. ilg. / 55.842167°š. pl. 25.714417°r. ilg. / 55.842167; 25.714417
Vieta	Rokiškio rajonas
Seniūnija	Kriaunų seniūnija
Aukštis	4-4,5 m
Plotas	48x29
Naudotas	I tūkstantmetis pr. m. e. - I tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas	1949 m. ir 1972
Tirtas	1909-1910 m., 2003 m.
Registro Nr.	AR937/ 23839, 23840, 5624 / A558KP

Petrešiūnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23840) Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Petrešiūnų kaimo, Kriaunų seniūnija. Pasiekiamas iš kelio    Gačionys–Lašai  pro Lašus, už 1,3 km nuo paskutinių Lašų sodybų, ties antru didesniu kelio posūkiu į vakarus pavažiavus pro sodybą į dešinę vakarų kryptimi 150 m.

Piliakalnis

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Audros kairiojo kranto slėnio atšakos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 48x29 m dydžio, smailesniu šiauriniu galu. Pašlaitėje piliakalnis buvo apjuostas 3 m pločio, 2 m gylio grioviu, kuris aptiktas tyrimų metu. Šlaitai statūs, 4-4,5 m aukščio, išskyrus 15 m aukščio ŠR.

Piliakalnis apardytas ariant, vakarinis šlaitas nukastas žvyrui. Jis dirvonuoja, aikštelės pakraščiuose auga paskiri medžiai.

Aplink piliakalnį, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos, grublėtos keramikos, šlako, gyvulių kaulų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 22900 m².

Tyrimai

1909–1910 m. Liudvikas Kšivickis ištyrė visą aikštelę – apie 915 m². Kultūrinio sluoksnio storis pakraščiuose siekė iki 1,2 m. Čia buvo supiltas pylimėlis. Centrinę aikštelės dalį juosė 5-8 m pločio, iki 1 m gylio griovys. Kultūriniame sluoksnyje aikštelės pakraščiuose aptikti akmenų grindiniai, buvę dviem horizontais: tankesni – labiau paviršiuje ir padriki – arčiau įžemio. Rasta titnaginių gremžtukų, akmeninių įtveriamųjų ir su skyle kotui kirvių dalių bei išgrąžų, galąstuvų, molinių svorelių; kaulinių smeigtukų, kabliukų, adiklių, ylų, strėlių; geležinių ylų, peilių, pjautuvėlis, kabliukas, žalvarinių smeigtukų dalių, sidabro gabalėlis, lygios ir brūkšniuotos keramikos, gyvulių kaulų ir kt. Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

1949 m. ir 1972 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.

2003 m. Andra Simniškytė piliakalnio vakarinėje papėdėje ištyrė 16 m², aptiko kultūriniu sluoksniu su brūkšniuota ir lygia keramika užpildytą 3 m pločio, 2 m gylio griovį. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – I tūkstantmečio pradžia.

Petrešiūnų piliakalnis iš rytų pusės

Aplinkiniai piliakalniai
	Alsetos piliakalnis 11 km Martiniškėnų piliakalnis 21 km	Lukštų piliakalnis 19 km Papilių piliakalnis (Rokiškis) 8 km	Kalnočių piliakalnis 10 km Mielėnų piliakalnis 8,5 km
	Rudžių piliakalnis 14 km Baušiškių piliakalnis 7 km		Bradesių piliakalnis 8 km Maniuliškių piliakalnis 16 km
	Radžionių piliakalnis 11 km Dauliūnų piliakalnis 11 km	Vosgėlių piliakalnis 13 km Antažiegės piliakalnis 12 km	Pakačinių piliakalnis 11 km Velikuškių I piliakalnis 8 km

• Petrešiūnų piliakalnis iš šiaurės pusės
• Petrešiūnų piliakalnis iš rytų pusės
• Petrešiūnų piliakalnis iš pietų pusės
• Petrešiūnų piliakalnis iš vakarų pusės
• Petrešiūnų piliakalnis iš pietvakarių pusės
• Petrešiūnų piliakalnis iš šiaurės rytų pusės
• Petrešiūnų piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės
• Petrešiūnų piliakalnio valstybės paminklo ženklas
• Petrešiūnų piliakalnio aikštelė iš šiaurės pusės
• Petrešiūnų piliakalnio aikštelė iš pietų pusės

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 134 (Nr. 574)

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 168

Кживицкий Л.. Последние моменты неолитической эпохи в Литве // Сборник в честь семидесятилетия Дмитрия Николаевича Анучина. Москва, 1913, с. 302, 303, 306–309, 310–316.

• Krzywicki L. Piłkalnia pod wsią Petraszunami // Rocznik towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie. Wilno. 1914. T. V, p. 1–27.
• Krzywicki L. 1957. Na Żmudzi // Wspomnienia. Warszawa. T. I, p. 424–425.
• Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 46.
• Sagan L. 1936. Materiały osteologiczne z piłkaln Żmudzkich // Wiadomości archeologiczne. Warszawa. T. XIV, p. 178–179.
• Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 22-23.

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai. Petrešiūnai