Petras Tarutis

Petras Tarutis (1902 m. rugpjūčio 6 d. Kieliugaloje, Raguvos valsč.. – 1973 m. rugsėjo 6 d. Šiluose, Panevėžio raj.) – vienas iš lietuvių profesionaliojo cirko pradininkų.

Cirko artistas: fakyras – kardų gladiatorius, žonglierius, stipruolis, akrobatas, dresuotojas. Cirko veikloje buvo žinomas kaip Šilų Petras, turėjo nuosavą cirką.

Biografija

P. Tarutis gimė Kieliugaloje, kaimelyje greta Šilų bažnytkaimio. Augo mažažemių valstiečių šeimoje, kartu su dviem broliais ir seserimi. Vaikystėje mokėsi Šilų mokykloje, vėliau piemenavo, išvyko uždarbiauti į Klaipėdos kraštą. Buvo priimtas pagalbiniu darbininku į ten gastroliavusį Latvijos cirką, kur išmoko cirko meno – akrobatikos, žongliravimo, fakyro-kardų gladiatoriaus numerių ir pan.

Lietuvoje prasidėjus Nepriklausomybės kovoms, 1919 m. gegužės 15 d. P. Tarutis stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę - į 4-ąjį pėstininkų pulką, kuris tuomet dar vadinosi Panevėžio atskiruoju batalionu. 17-metis Šilų Petras dalyvavo kovose vaduojant Panevėžio kraštą nuo rusų bolševikų, vėliau vasarą – stumiant Raudonąją Armiją iki Latvijos, lapkritį – fronte prieš bermontininkus. 1920 m. gegužę P.Tarutis buvo atleistas iš karo tarnybos, kaip ištarnavęs vienerius metus. Grįžęs gimtinėn, kaip manoma, apie 1920–1922 m. P.Tarutis mokėsi Kaune. Sulaukęs šauktinių amžiaus, 1923 m. kovo 1 d. jis vėl buvo pašauktas metams į tarnybą tame pačiame pulke Panevėžyje. 1938 m. gegužės 5-ąją P.Tarutis apdovanotas kūrėjo savanorio medaliu.

Nuo 1924 m. P. Tarutis išvažiavo mokytis ir tobulinti savo cirko meno į Vokietiją. Kelerius metus gastroliavo viename iš Vokietijos cirkų. Ten 1928 m. vokiečių publiką P. Tarutis nustebino pagarsėjusiu triuku: keturias valandas išbuvo karste, užkastas žemėje, dvejų metrų gylyje. Už šį originalų numerį artistas buvo apdovanotas pirmo laipsnio sidabro medaliu.

1929 m. grįžęs į Lietuvą, Klaipėdoje kartu su Pranu Gudausku įkūrė kilnojamąją cirko trupę , davusią pradžią profesionaliajam lietuviškam cirkui. P. Tarutis dalyvavo programoje kaip cirko artistas, ruošė kitus artistus arenai, dalyvavo trupės veikloje pirmaisiais jos gyvavimo metais.

Žinoma, kad 1931 m. P. Tarutis kurį laiką dirbo latvių cirke „L’Europe“, kuris gastroliavo po Lietuvą. 1932 m. Šilų Petras talkino įsteigiant Marijampolėje cirką , gyvavusį tik metus.

1934 m. P. Tarutis paliko cirką „Aušra“ ir su to paties cirko artiste Agota Čereškevičiūte (po vestuvių pakeitė vardą į Aldona) sukūrė šeimą. 1935 m. įkūrė savo cirką (vėlesniais metais – „Tarzanas“, cirkas-žvėrynas „Kongo“).

1937 m. Panevėžyje įkūrė cirko studiją, kurioje mokė jaunimą cirko meno. Jo mokiniais buvo K. Stuknys, P. Domaševičius ir kt. artistai, vėliau gastroliavę su „Kongo“, „Aušros“, cirkais. 1940 m. „Kongo“ cirkas nacionalizuotas.

Pokario metais kartu su šeima (žmona ir dukra), dviem beždžionėmis ir smulkiu cirko rekvizitu tęsė gastroles po Lietuvą su individualiu cirko spektakliu. 1945 m. už įtariamus ryšius su partizanais P. Tarutis buvo ištremtas į Sibirą. Metus kalėjo Vorkutos lageryje, dar kitus praleido tremtyje prie Baikalo ežero. 1947 m. grįžo į tėviškę. Mirė 1973 m. rugsėjo 6 d. Šiluose.

Šaltiniai

• Petras Tarutis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 276 psl.
• Alvydas Jancevičius. Cirkas gyvenime ir visur kitur // „Respublika”, 1990 m. vasario 28 d.
• Alfonsas Pakeltis. Iš albumo // „Švyturys”, 1995 m., Nr. 4
• Petras Juknevičius. Jį vadino Šilų Petru // „Tėvynė”, 1996 m. gruodžio 24 d.
• Petras Juknevičius. Lietuvos cirko pradininkas Šilų Petras. – monografija „Raguva”, 2001 m., 1046 psl.
• Cirko artistų Aldonos Tarutienės, pateikti duomenys