Pesčiai

Pesčiai
Pesčių paminklas Lietuvos partizanams
Pesčiai
56°03′14″š. pl. 21°32′10″r. ilg. / 56.054°š. pl. 21.536°r. ilg. / 56.054; 21.536 (Pesčiai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Imbarės seniūnija
Gyventojų (2021)	17
Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė) Vardininkas: Pesčiaĩ Kilmininkas: Pesčių̃

Pesčiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje, 2 km nuo į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio    Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai , dešiniajame Salanto ir kairiajame jo intako Pestupio krante.

Geografija

Kaimas plyti Salanto dešiniojo kranto aukštumoje. Vakariniu pakraščiu praeina kelias  226  Kartena–Kūlupėnai–Salantai , o šiauriniu –    Salantai–Grūšlaukė–Benaičiai , o centrine dalimis – Žudgalis–Pesčiai–Klecininkai. Šiaurės rytiniu pakraščiu teka Varlupis, o pietvakariniu – Pestupis (abu dešinieji Salanto intakai). Ant Pestupio įrengtas Pesčių tvenkinys. Kaimas ribojasi su Bargaliu, Žudgaliu, Salantais, Žvainiais ir Klecininkais.

Istorija

Pesčiai (lenk. Peszcie) pirmąkart paminėti 1568 m. Kaimas priklausė ribojosi su Salantais, Erlėnais, Juodupėnais, Grūšlauke, Peldiškių miško apyrube ir Platelių valsčiaus kaimais. XVII a. II pusėje – XVIII a. pr. bendro naudojimo kaimo žemių vakarinėje dalyje susiformavo Pesčių užusienis. Kaimas priklausė Salantų dvarui, o nuo 1675 m. – Grūšlaukės dvarui. XVIII a. pab. Pesčiai padalinti į du teritorinius vienetus. Senojo kaimo žemėje įkurtas Grūšlaukės dvaro ūkinis gamybinis padalinys – Pesčių palivarkas (XIX a. tapęs grafų Tiškevičių Grūšlaukės dvaro administraciniu centru), o užusienis tapo savarankišku kaimu.

1750 m. Pesčiuose (lenk. Peście) buvo 55 (kaime – 46, užusienyje – 9), 1821 ir 1843 m. – 16, 1846 ir 1866 m. – 7 dūmai.

1861 m. kaimas tapo Grūšlaukės valsčiaus Pesčių seniūnijos centru. Jame buvo 335 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 1523 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai ėjo atodirbio prievolę grafų Tiškevičių Grūšlaukės (Pesčių) dvare.

1923 m. Pesčių dvare buvo 1, kaime – 9 kiemai.1923–1927 m. dvaras išparceliuotas, žemės išdalintos dvaro kumečiams ir Grūšlaukės bei Salantų valsčių Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams, kurie naujakurių gyvenvietę pavadino Leliūnais. Senąjį gyvenvietės vardą išsaugojo arčiau Salantų buvęs Pesčių kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVII–XVIII a.
1861–1880 m.	Pesčių seniūnijos centras, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis
1880–1915 m.	Salantų valsčius, Telšių apskritis
1915–1950 m.	Salantų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1959 m.	Bargalio apylinkė, Salantų rajonas
1959–1995 m.	Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
1995–2009 m.	Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m.	Leliūnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m.	1843 m.	1866 m.	1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.
118	135	59	66	137 66 (kaime) 71 (dvare)	88	51
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-
50	31	24	31	17	-	-
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Gimė

• Kazys Ramonas (g. 1890 m. gegužės 10 d.), Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas, jaun. puskarininkis.
• Juozapas Sodys (g. 1903 m. lapkričio 10 d.), Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas,Žemaičių apygardos partizanas. Žuvo 1946 m. gruodžio 17 d. Pesčiuose.

Kultūros paveldas

• Klecininkų (Pesčių) senosios kapinės
• Koplytėlė su Marijos skulptūra (registrinis kultūros paveldo objektas; XIX a. I pusė).

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1. – B. 170
3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
   Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 167
4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
6. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
11. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
14. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923)
15. Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai (1918–1923)
16. Pesčių k. senosios kapinės
17. Koplytėlė su Marijos skulptūra

Nuorodos

• Pesčiai: Kretingos krašto enciklopedija

Aplinkinės gyvenvietės
	Leliūnai – 2 km	Žudgalis	SALANTAI – 2 km
	Bargalis		Salantai – 2 km
	Klecininkai	Barzdžiai – 2,5 km	Žvainiai – 2 km