Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Penkiolikos metų kapitonas (pranc. Un capitaine de quinze ans) – prancūzų rašytojo Žiulio Verno romanas.

Turinys

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Vieną 1873 m. dieną brigantinos „Piligrimas“ kapitonui Huliui teko nutraukti banginių medžioklę ir grįžti į Ameriką. Įgulą sudarė 6 patyrę jūreiviai ir vienas naujokas. Laive taip pat buvo laivo virėjas Negoras. Prieš išvykimą ponia Veldon, žmona pono Veldono, kuriam priklausė „Piligrimas“, paprašė kapitoną Hulį priimti ją į laivą bei pargabenti į San Franciską kartu su jos sūnumi mažuoju Džeku, pusbroliu Benediktu ir Nana, senute negre (kadaise išauginusią ponią Veldon). Taigi, iš Naujosios Zelandijos iš viso išvyko 13 žmonių.

Vasario 2 dieną mažasis Džekas ir Dikas Sendas pastebėjo skeveldrą, plaukiančią pavėjui į brigantiną. Priplaukę arčiau keleiviai suprato, kad tai – sudužęs laivas. Brigantinai priartėjus prie laivo, keleiviai pamatė ant denio bėgiojantį ir garsiai lojantį šunį. Išsilaipinę ant denio, jūreiviai rado 5 juodaodžius be sąmonės, gulinčius ant žemės. Atsigavę jie papasakojo, kad plaukė į Ameriką, bet į juos atsitrenkus kitam laivui, jie liko skęstančiame laive laukti pagalbos. Šuo Dingas iš karto pajuto žiaurią neapykantą laivo virėjui.

Horizonte pasirodžius finvalui, kapitonas Hulis su visa savo įgula išplaukė valtimi jo medžioti, o laive paliko vienintelį įgulos narį – Diką Sendą. Planavę išplaukti tik valandai, kapitonas Hulis ir jo įgula negrįžo, žuvo banginio medžioklėje.

Laivo kapitonu tapo Dikas Sendas – 15 metų vaikinas, kuriam teko didžiulė našta – pargabenti visus „Piligrimo“ keleivius į Ameriką. Kelionės tikslumui matuoti Dikas turėjo 3 prietaisus – 2 kompasus ir lagą, tačiau vieną dieną lagas nugrimzdo į jūrą, o naktį kompasas sudužo. Vėliau vienintelį likusį kompasą sugadino Negoras, pakišęs po juo gelžgalį, nukreipusį kompasą neteisinga kryptimi.

Vieną dieną „Piligrimo“ keleiviai pamatė krantą. Priplaukęs prie jo, „Piligrimas“ sudužo. Negoras kažkur dingo, o ryte keleiviai sutiko Harį. Jis pasakė, kad „Piligrimas“ sudužo Pietų Amerikos krante ir pažadėjo juos nuvesti į artimiausią asjendą, kuri buvo 120 mylių nuo tos vietos. Po 12 dienų keliautojai tikėjosi pasiekti asjendą, bet jos dar nesimatė.

Kelionės metu dėjosi keisti dalykai: netoliese pralėkė gyvūnai, panašūs į žirafas (Haris bandė įtikinti, kad prabėgo stručiai), priėjo dramblių išmintą kelią, šalia suriaumojo liūtas, niekur nebuvo matyti Pietų Amerikos augalų ir gyvūnų ir Tomas pamatė vergų kaklašakes. Tomas ir Dikas suprato – čia ne Pietų Amerika, o Afrika!

Tą pačią naktį, kai Dikas ištarė žodžius: „Mes Afrikoje!“, Haris dingo. Žinią, kad keliautojai yra Afrikoje, Tomas ir Dikas slėpė. Šį faktą visi suprato tik tada, kai pateko vergų pirkliams į rankas, o pasprukti pavyko tik Herkuliui. Pradžioje kelionės nelaisvėje buvo 500 vergų. Pasiekus kelionės tikslą, pusė jų buvo mirę, tarp jų ir senoji Nana. Negoras planavo parduoti mažajį Džeką, misis Veldon ir pusbrolį Benediktą ponui Veldonui, o Diką nužudyti. Dikas buvo nuvestas į karaliaus laidojimo vietą ir pririštas prie stulpo, buvo paleista upės srovė į savo vagą. Vanduo užtvintė stulpą, o tuo metu Herkulis išvertė stulpą ir išgelbėjo Diką. Pusbrolis Benediktas pabėgo iš savo įkalinimo vietos, kol vijosi vabzdį, o misis Veldon ir Džeką ištempė Herkulis apsimetęs galingu mangma, kuris atėjo išvyti lietaus iš Angolos. Taip 5 keleiviai pradėjo plaukti upe link Atlanto vandenyno. Kelyje jie suprato, kodėl Dingas taip nekentė Negoro. Negoras buvo Dingo šeimininko S. V. vadovu. Suviliotas turtų, Negoras apiplėšė S. V. ir mirtinai jį sužeidė.

Sudužusio „Piligrimo“ keleiviai priplaukė vietą, kurioje dingo Dingo šeimininkas. Ten nuvyko ir Negoras pasiimti pavogto turto. Dingas užpuolė Negorą, o Negoras persmeigė šunį peiliu. Abudu žuvo. Likę keleiviai sutiko portugalų vilkstinę, kuri padėjo jiems grįžti į Ameriką. Po kurio laiko Dikas surado savo draugus negrus, kuriuos išlaisvino iš vergijos. Beveik visi sudužusio „Piligrimo“ keleiviai liko gyvi, išskyrus Dingą ir Naną.

Lietuviški leidimai

1979 m.
1993 m.
2001 m.
2008 m.

Vikiteka: Penkiolikos metų kapitonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga