Pekino universitetas

Pekino universitetas
Įkurtas	1898 m.
Tipas	Valstybinis
Prezidentas	Gong Čihuangas
Studentų	44 730

Pekino universitetas (kin. 北京大学, angl. Peking University) – valstybinis mokslinių tyrimų universitetas Pekine, Kinijoje.

Pekino universitetas buvo įkurtas 1898 m. kaip Imperatoriškasis Pekino universitetas, kai imperatorius Guangsu jam suteikė savo karališkąją chartiją. Universiteto ištakos senesniajame Guozidžano imperatoriškajame koledže. Yra daug metų iš eilės vertinama kaip viena geriausių akademinių institucijų Kinijoje ir visame pasaulyje. 2021 m. Times Higher Education sudarytame sąraše Pekino universitetas užėmė 16-ą vietą pasaulyje ir 1-ą vietą Azijos ir Ramiojo vandenyno bei kylančios ekonomikos šalyse, tuo tarpu 2022 m. sudarytuose QS universitetų reitinguose užėmė 12-ą vietą pasaulyje ir 2-ą vietą Azijoje.

Per visą savo gyvavimo istoriją Pekino universitetas vaidino svarbų vaidmenį Kinijos politiniame gyvenime. Po Čingų dinastijos žlugimo ir Sinhajaus revoliucijos panaikintas karališkosios institucijos statusas. Nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pradžios universitetas tapo Kinijos besikuriančių, progresyvių ir judėjimų centru. Dėstytojai ir studentai vaidino svarbų vaidmenį kuriant Naujosios kultūros judėjimą, Gegužės ketvirtosios judėjimo protestus ir kitus reikšmingus kultūrinius ir socialinius politinius įvykius, tad universiteto istorija buvo glaudžiai susijusi su šiuolaikinės Kinijos istorija. Pekino universitete mokėsi ar dirbo daug iškilių šiuolaikinių Kinijos veikėjų, įskaitant Mao Dzedongą, Lu Siuną, , , , , ir dabartinį premjerą Li Kečiangą.

Universiteto bibliotekoje saugoma daugiau nei 8 mln. leidinių. Universitete taip pat veikia profesionalių scenos menų centras ir Arturo M. Saklerio menų ir archeologijos muziejus. Universitetas taip pat garsėja savo 274 ha studentų miestelio teritorija su tradicinės kinų architektūros pastatais. Pekino universitete dirba 76 nariai, 19 ir 25 nariai.

Istorija

Po Kinijos pralaimėjimo Kinijos ir Japonijos kare intelektualai, tarp jų Kangas Jouvėjus, Liamas Čičao ir Jan Fu, ragino reformuoti šalies švietimo sistemą. 1896 m. birželį ministras Li Duanfenas pasiūlė sostinėje įkurti universitetą. 1898 m. birželio 11 d. imperatorius Guangsu, vykdydamas Šimto dienų reformą, leido įkurti Pekino imperatoriškąjį universitetą. Imperatoriškasis universitetas buvo oficialiai įkurtas 1898 m. liepos 3 d., imperatoriui patvirtinus Liango surašytą karališkąją chartiją. Jos įgyvendinimas buvo pavestas ministrui Sun Džianai. Universitetas buvo svarbiausias šalies aukštojo mokslo institutas ir aukščiausia švietimo institucija. Pirmuoju prezidentu buvo paskirtas . Dauguma reformų buvo panaikintos, kai rugsėjo 21 d. valdžią užgrobė konservatyvi imperatorienė Cisi. Universitetas išliko, nors su pakeistais tikslais ir sumažintos apimties – gruodžio 31 d. jame mokėsi 160 studentų vietoje 500, kaip planuota anksčiau.

Pirmieji kultūrinės revoliucijos bruzdėjimai prasidėjo būtent Pekino universitete 1966 metas. Universitetas buvo uždarytas 1966–1970 m. laikotarpiu.

Galerija

• Pekino universitetas žiemą. Universitetas įsikūręs buvusiame imperatoriškame sode.
• Pekino universitetas rudenį.
• Architektūros ir kraštovaizdžio kolegija
• Bojos pagoda
• Humanitarinių mokslų fakulteto pastatai
• Akmeninis tiltas studentų miestelyje
• Pekino universiteto vakariniai vartai
• Pekino universiteto pagrindinė biblioteka
• Veimingo ežeras studentų miestelio centre
• Pekino universiteto gamtos mokslų mokymo pastatas
• Tarptautinių studijų mokykla
• Chemijos ir molekulinės inžinerijos kolegija
• Pekino universitetas pavasarį
• Archeologijos ir muziejininkystės mokykla
• Arturo M. Saklerio menų ir archeologijos muziejus
• Istorijos katedra
• Gyvybės mokslų mokykla
• Pekino tarptautinis matematinių tyrimų centras
• Kinų kalbos ir literatūros katedra

Šaltiniai

1. „北京大学2018年基本数据“ (PDF) (anglų). 2018 m. gruodžio mėn. (PDF) iš originalo 2021-01-27. Nuoroda tikrinta 2020-09-27.
2. Hao Ping (1998). Beijing da xue chuang ban shi shi kao yuan (Di 1 ban leid.). Beijing: Beijing da xue chu ban she. ISBN . OCLC 40906464.
3. Hao Ping (kin. 郝平) (1998). Beijing da xue chuang ban shi shi kao yuan (Di 1 ban leid.). Beijing: Beijing da xue chu ban she. ISBN . OCLC 40906464.
4. „QS World University Rankings“. Top Universities (anglų). iš originalo 2014-09-23. Nuoroda tikrinta 2020-01-03.
5. „World University Rankings“. Times Higher Education (THE) (anglų). 2021-08-25. iš originalo 2015-06-29. Nuoroda tikrinta 2021-09-02.
6. „Emerging Economies“. Times Higher Education (THE) (anglų). 2020-01-22. iš originalo 2020-02-20. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
7. „Asia University Rankings“. Times Higher Education (THE) (anglų). 2020-05-28. iš originalo 2020-06-04. Nuoroda tikrinta 2020-12-04.
8. „QS Asia University Rankings 2023 - Overall“. Top Universities (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-09.
9. Peking University. iš originalo 2018-12-29. Nuoroda tikrinta 2018-12-29.
10. . Suarchyvuotas originalas 2008-08-04.
11. „北京大学图书馆概况与历史（The introduction of Peking university library）“. Peking University Library. iš originalo 2020-10-04. Nuoroda tikrinta 2020-09-27.
12. . Pekino universitetas. Suarchyvuotas originalas 2018-05-17. Nuoroda tikrinta 2018-05-17.
13. Francis Whittaker (2011-07-14). . MSN. Suarchyvuotas originalas 2013-10-04. Nuoroda tikrinta 2013-10-04.
14. „北京大学基本数据“ [Peking University Basic Statistics] (PDF). Peking University. 2017. (PDF) iš originalo 2021-01-28.
15. Peking University. . Suarchyvuotas originalas 2020-11-16. Nuoroda tikrinta 2020-11-30.
16. Peking University. . Suarchyvuotas originalas 2020-11-16. Nuoroda tikrinta 2020-11-30.
17. . Peking University. 2011-05-02. Suarchyvuotas originalas 2017-11-13. Nuoroda tikrinta 2017-09-09.

Nuorodos

• Oficiali svetainė