Lu Siunas

Lu Siunas kin. 鲁迅, pinyin: Lǔ Xùn
Gimė	1881 m. rugsėjo 25 d.
Mirė	1936 m. spalio 19 d. (55 metai) Šanchajus
Veikla	Kinijos rašytojas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas
Vikiteka	Lu Siunas

Lu Siunas (kin. 魯迅, pinyin: Lǔ Xùn, tikroji pavardė Žou Šuren kin. 周樹人, pinyin: Zhōu Shùrén), 1881 m. rugsėjo 25 d. – 1936 m. spalio 19 d. Šanchajus) – Kinijos rašytojas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas.

Biografija

Gimė išsilavinusioje šeimoje. 1898 m. įstojo į Dziangnano karinę jūrų akademiją (江南水師學堂), po metų pervestas į akademijos kalnakasybos ir geležinkelių mokyklą, o 1902 m., kaip daug kitų studentų tuo metu, išsiųstas studijuoti į Japoniją. Medicinos studijoms Lu Siuną paskatino tėvo liga, tačiau studijuodamas Japonijoje jis apsisprendė iškeisti mediciną į literatūrą. Tam jį pastūmėjo nutikimas paskaitoje, žiūrint skaidres iš Rusijos-Japonijos karo: vienoje skaidrių buvo vaizduojama šnipinėjimu apkaltintų kinų egzekucija, kurią abejingai stebėjo kiti kinai. Vėliau Lu Siunas rašė, kad tai jį įtikino, jog gydyti kinų tautos dvasines ligas svarbiau negu fizines.

Nuo 1906 m. dirbo literatūrinį darbą Tokijuje, vertė iš vokiečių, rusų kalbų. 1909 m. grįžo į Kiniją. 1912–1926 m. dirbo Švietimo ministerijoje Pekine. 1920–1926 m. Pekino universitete dėstė kinų literatūrą. Priklausė įvairioms kairiųjų organizacijoms, bet į Kinijos komunistų partiją neįstojo.

Kūryba

Lu Siuno novelė „Pamišėlio dienoraštis“ (1918 m. skelbta žurnale, 1922 m. išleista novelių rinkinyje „Šauksmas“) paprastai laikoma pirmuoju moderniosios kinų grožinės literatūros kūriniu, parašytu šnekamąja kalba (baihua), o ne klasikine literatūrine kalba, seniai nutolusia nuo kasdienės šnekamosios. Iš tiesų kūrinių šnekamąja kalba buvo spausdinta ir iki Lu Siuno, tačiau tai daugiausiai buvo pramoginė, vadinamoji "drugelių ir mandarininių ančių" literatūra, kurią reformistiškai nusiteikę atstovai smerkė kaip neatitinkančią tuometinės visuomenės poreikių. Taip pat jau 1917 m. buvo išspausdinta jaunos rašytojos Čen Hengdže (Chen Hengzhe) novelė "Viena diena".

Tačiau būtent "Pamišėlio dienoraštis" susilaukė didžiausio atgarsio. Novelė, kurioje kritikuojama tūkstantmetė Kinijos kultūra (apibūdinama kaip kanibalistinė), padarė didelę įtaką Gegužės ketvirtosios judėjimui. Lu Siunas taip pat sukūrė novelių, poezijos, ironiškų pasakojimų apie savo jaunystę, parašė literatūros kritikos darbų. Jo kūryboje vyrauja patriotinės, socialinės temos, keliamos revoliucinės idėjos, nagrinėjamos visuomenės moralės problemos, kritikuojamas žmonių abejingumas, būdingas aiškus, kartais pašaipus stilius. Jo novelių yra išversta į lietuvių kalbą.

Žymiausi kūriniai: „A Q istorija" (A Q Zhengzhuan, 阿Q正傳), „Naujametė auka" (Zhu fu, 祝福), įžanginis žodis rinkiniui „Šauksmas" ir kt.

Bibliografija

• Šauksmas (Nahan, 呐喊), 1922 m.
  • Pamišėlio dienoraštis (Kuangren riji, 狂人日记, 1918 m.)
  • Kong Yidzi (Kong Yiji, 孔乙己, 1919 m.)
  • Vaistai (Yao 药, 1919 m.)
  • Rytoj (Mingtian, 明天, 1920 m.)
  • Nutikimas (Yi jian xiaoshi, 一件小事, 1920 m.)
  • Istorija apie plaukus (Toufa de gushi, 头发的故事, 1920 m.)
  • Aitvaras (Fengzheng, 风筝, 1925 m.)
  • Audra (Fengbo, 风波, 1920 m.)
  • Gimtinė (Guxiang, 故乡, 1921 m.)
  • A Q istorija (A Q zheng zhuan, 阿Q正传, 1921 m.)
  • Duan-u šventė (Duanwujie, 端午节, 1922 m.)
  • Balta šviesa (Baiguang, 白光, 1922 m.)
  • Triušiai ir katinas (Tu he mao, 兔和猫, 1922 m.)
  • Ančių komedija (Ya de xiju, 鸭的喜剧, 1922 m.)
  • Kaimo spektaklis (She xi, 社戏, 1922 m.)
• Klaidžiojimai, (Panghuang, 彷徨), 1925 m.
  • Naujametė auka (Zhu fu, 祝福, 1924 m.)
  • Užeigoje (Zai jiulou shang, 在酒楼上, 1924 m.)
  • Laiminga šeima (Xingfu de jiating, 幸福的家庭, 1924 m.)
  • Muilas (Feizao, 肥皂, 1924 m.)
  • Amžinoji ugnis (Changmingdeng, 长明灯, 1924 m.)
  • Paviešinimas (Shizhong, 示众, 1925)
  • Senasis Gao (Gao lao fuzi, 高老夫子, 1925 m.)
  • Vienišius (Guduzhe, 孤独者, 1925 m.)
  • Praradimas (Shangshi, 伤逝, 1925 m.)
  • Broliai (Dixiong, 弟兄)
  • Skyrybos (Lihun, 离婚, 1925 m.)
• Naujai papasakotos senos istorijos (Gushi xinbian, 故事新编), 1935 m.
  • Dangaus taisymas (补天, 1935)
  • Pabėgimas į Mėnulį (奔月, 1926)
  • Vandens suvaldymas (理水, 1935)
  • Vikių skynimas (采薇, 1935)
  • Kalavijų kalimas (铸剑, 1926)
  • Kelionė į Mandžūriją (出关, 1935)
  • Praeities prisiminimai (怀旧, 1935)
  • 非攻, 1934
  • 起死, 1935

• Glausta kinų grožinės literatūros istorija (中国小说史略), 1925 m.
• Laukinė žolė (Yecao, 野草), eilėraščiai proza, 1926 m.
• Temstant surinktos rytmečio gėlės (Zhao hua xi shi, 朝花夕拾), esė, 1928 m.

• Apsakymai, Vilnius, 1951 m.
• Protingas, kvailys ir vergas, Vilnius, 1961 m.

Šaltiniai

1. [[B. Mc Dougall, K. Louie, The Literature of China in the Twentieth Century, 1-30psl.
2. Agnė Blažytė]]. Lu Siunas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 709 psl.