Pavasario lygė

Pavasario lygiadienis – momentas pavasarį, kai Saulė, slinkdama ekliptika, atsiduria dangaus pusiaujo ir ekliptikos susikirtimo taškuose. Laikas, per kurį Saulė nukeliauja nuo vieno pavasario lygiadienio iki kito vadinamas tropiniais metais. Aplinkybė, jog Saulės tropiniai metai baigiasi 20 minučių anksčiau už sideriškuosius metus (laiką, per kurį Saulė pasiekia tą patį tašką kaip prieš metus), vadinama lygiadienio tikslumu.

Apie kovo 20–21 d. visame Žemės rutulyje dienos ir nakties trukmė tampa vienoda. Nuo šios dienos šiauriniame pusrutulyje naktis – trumpesnė už dieną. Pietiniame pusrutulyje atvirkščiai – diena tampa trumpesnė už naktį.

Lietuvoje

Pavasario lygiadienio šventimas Vilniuje

Senovės lietuviai tikėjo, kad lygiadienio rytą išsimaudžius upėje, tekančioje iš rytų, visus metus būsi tyras ir sveikas. Lygiadienio rytą saulė teka tiksliai rytuose. Toks paprotys praustis rytą užfiksuotas ir Velykų šventės metu, todėl tikėtina, kad kažkada Velykos buvo švenčiamos būtent per pavasario lygiadienį.

Dar XIX a. pradžioje pavasario lygiadienio apeigas lietuviai atlikdavo pasirodžius jaunam Mėnuliui. Dar senesniais laikais jaunaties metu būdavo aukojamas ir valgomas gaidys, o pavasario lygiadienio vakarai laikyti šventvakariais.

Dabar lygiadienis visame pasaulyje švenčiamas kovo 20 d., kartu su Tarptautine Žemės diena – astronominiu pavasariu. Iranėnų šalyse pavasario lygiadienio metu švenčiami Naujieji Metai - Novrūzas.

Taip pat skaitykite

• Vasaros saulėgrįža
• Žiemos saulėgrįža
• Rudens lygiadienis

Šaltiniai

1. Erich Bischoff. Skaičių mistika ir magija. – Vilnius: Vaga:, 2002. – 40 p.
2. http://www.astronomija.info/soul/plygiadienis.php