Paul Ariste Gimė 1905 m vasario 3 d Rėbisės k Rusijos imperija Mirė 1990 m vasario 2 d 84 metai Tartu Estijos TSR Veikla

Paul Ariste

Gimė	1905 m. vasario 3 d. Rėbisės k., Rusijos imperija
Mirė	1990 m. vasario 2 d. (84 metai) Tartu, Estijos TSR

Veikla	kalbininkas

Alma mater	Tartu universitetas

Paulas Aristė (est. Paul Ariste, gimęs kaip Paul Berg, 1905 m. vasario 3 d. Rėbisės k., Rusijos imperija – 1990 m. vasario 2 d. Tartu, Estijos TSR) – estų kalbininkas, garsus dėl finougrų (ypač estų, vodų ir udmurtų), jidiš ir Baltijos romų kalbų tyrimų.

Biografija

Rėbisės (Rääbise) kaime, Tartu apskrityje jis gimė kaip Paulas Bergas, tačiau 1927 m. savo pavardę suestino ir tapo Ariste. 1916 m. šeima išsikėlė į Taliną. 1917 m. įstojo į Talino Nikolajaus I gimnaziją, 1925 m. ją baigė. 1925–1929 m. studijavo Tartu universitete, jį baigė ir vėliau čia dirbo. P. Aristės magistro darbas – „Estų kalbos skoliniai iš Estijos švedų kalbos“ („Eesti-rootsi laensõnad eesti keeles“), daktaro darbas – „Hyju tarmių garsai“ („Hiiu murrete häälikud“, 1939 m.). 1945–1946 m. P. Aristė buvo įkalintas sovietų valdžios, nes laisvoje Estijoje jis priklausė studentų susivienijimui „Veljesto“.

Nuo 1927 m. P. Aristė aktyviai dalyvavo Estijos folkloro archyvo veikloje, čia jis sudarė žydų, švedų ir romų folkloro rinkinius, taip pat įnešė didelį indėlį į Baltijos finų mažumų ir Peipaus krašto sentikių kolekcijas.

P. Aristė dirbo Tartu universiteto Finougrų katedros vedėju, jis buvo viena iš dviejų įtakingiausių asmenybių, Sovietų Sąjungos laikotarpiu atgaivinusių finougristiką. P. Aristė įkūrė žurnalą „Sovetskoje finnougrovedenije“ („Советское финноугроведение“ – „Tarybinė finougristika“, vėliau leidinys pavadintas „Linguistica Uralica“).

Jis buvo ir žinomas esperantininkas, 1967–1976 m. Esperanto akademijos narys. P. Aristė esperanto žurnalo „La Ondo“ 2000 m. numeryje įrašytas tarp 100 iškiliausių esperantininkų. Pasakytina, kad pirmoji išspausdinta P. Aristės mokslinė publikacija – esperanto kalba parašytas straipsnis apie lyvių kalbą „La livoj“. Įdomu, kad ir toliau P. Aristė apie lyvių kalbą daugiausia rašė esperanto kalba ir į esperanto vertė lyvių liaudies poeziją. Šitaip reiškėsi sąmoningai pasirinkta strategija apie mažas nacionalines kalbas rašyti maksimaliai tarptautinėmis kalbomis, leidžiančiomis pasiekti plačią tarptautinę auditoriją.

Tyrė baltų ir finų kalbų kontaktus, bendradarbiavo lietuvių filologinėje spaudoje.

P. Aristė buvo Estijos TSR mokslų akademijos narys (1954), Vengrijos mokslų akademijos (1967) ir Suomijos mokslų akademijos (1980) garbės narys, Helsinkio (1969), Segedo (Vengrija, 1971), Tamperės (1975) ir Latvijos (1989) universitetų garbės daktaras.

85–ojo gimtadienio išvakarėse P. Aristė mirė Tartu, palaidotas Tartu Radžio kapinėse.

Bibliografija

P. Aristės bibliografija

Išnašos

Verschik, Anna (1999). The Yiddish language in Estonia: Past and present. Journal of Baltic Studies 30.2, 117–128, Nuoroda tikrinta 2022-07-16
Lukas, Jaan (2005). , Vooremaa : Torma Valla Teataja #1(29), 2005-01-25, Nuoroda tikrinta 2022-07-16
Domokos, Péter (1978). Uralic Studies and the Research of Literatures in Uralic Languages. Neohelicon 6.1, 9-60. P. 24
Taagepera, Rein (2001). Eastern Finno-Ugrian Cooperation and Foreign Relations. Nationalities Papers 29.1, 181–199.
Actoj de la Akademio (Akademijos aktai) 1963-67, Nuoroda tikrinta 2022-07-17
, La Ondo (2000: 3), Nuoroda tikrinta 2022-07-17
Berg, Paul. La Livoj // Esperanto Triumfonta. Köln-Horem, 1921, 57, 1-2.
Ariste, Paul. Liva poezio en Esperanto // Interlinguistica Tartuensis II. Теория и история международного языка. Тарту, 1983. С. 83-88
„Дуличенко, Д. А. Акад. П. Аристэ и интерлингвистика // Interlinguistica Tartuensis I. Актуальные проблемы современной интерлингвистики. С. 6-14“ (PDF). (PDF) iš originalo 2020-09-26. Nuoroda tikrinta 2022-07-17.
Algirdas Sabaliauskas, redaktorė Teresė Paulauskytė (2018-08-02, red. 2021-05-04). „Paul Ariste“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-10-14. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()
prof. Paul Ariste, Nuoroda tikrinta 2022-07-17
Paul Ariste (1905–1990) haud 2022-07-16 iš Wayback Machine projekto., Nuoroda tikrinta 2022-07-17

[1] Verschik, Anna (1999). The Yiddish language in Estonia: Past and present. Journal of Baltic Studies 30.2, 117–128, Nuoroda tikrinta 2022-07-16

[2] Lukas, Jaan (2005). , Vooremaa : Torma Valla Teataja #1(29), 2005-01-25, Nuoroda tikrinta 2022-07-16

[3] Domokos, Péter (1978). Uralic Studies and the Research of Literatures in Uralic Languages. Neohelicon 6.1, 9-60. P. 24

[4] Taagepera, Rein (2001). Eastern Finno-Ugrian Cooperation and Foreign Relations. Nationalities Papers 29.1, 181–199.

[5] Actoj de la Akademio (Akademijos aktai) 1963-67, Nuoroda tikrinta 2022-07-17

[6] , La Ondo (2000: 3), Nuoroda tikrinta 2022-07-17

[7] Berg, Paul. La Livoj // Esperanto Triumfonta. Köln-Horem, 1921, 57, 1-2.

[8] Ariste, Paul. Liva poezio en Esperanto // Interlinguistica Tartuensis II. Теория и история международного языка. Тарту, 1983. С. 83-88

[9] „Дуличенко, Д. А. Акад. П. Аристэ и интерлингвистика // Interlinguistica Tartuensis I. Актуальные проблемы современной интерлингвистики. С. 6-14“ (PDF). (PDF) iš originalo 2020-09-26. Nuoroda tikrinta 2022-07-17.

[10] Algirdas Sabaliauskas, redaktorė Teresė Paulauskytė (2018-08-02, red. 2021-05-04). „Paul Ariste“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-10-14. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= ()

[11] rof. Paul Ariste, Nuoroda tikrinta 2022-07-17

[12] Paul Ariste (1905–1990) haud 2022-07-16 iš Wayback Machine projekto., Nuoroda tikrinta 2022-07-17