Parasolio tipo aukštasparnis monoplanas pranc parasol liet skėtis nuo saulės monoplaninio lėktuvo konstrukcija su sparnu

Parasolio tipo aukštasparnis monoplanas (pranc. parasol, liet. – „skėtis nuo saulės„) – monoplaninio lėktuvo konstrukcija su sparnu, esančiu virš fiuzeliažo ir su pastaruoju sujungtu , spyriais ar atramomis. Kai kuriose konstrukcijose (pvz., sklandytuve „“) atitinkamos fiuzeliažo konsolės yra ištęstos į viršų ir kaip pilonas sujungtos su sparnu. Kitais atvejais fiuzeliažas ir sparnas jungiami keletu spyrių; dažnai naudojami ir šoniniai statramsčiai.

Konsturkcijos pavadinimas kilęs iš Pirmojo pasaulinio karo laikų naikintuvo , paprastai vadinto „Morane-Parasol“, kuriame viename pirmųjų buvo pritaikyta tokia schema.

Privalumai ir trūkumai

Šiai aerodinaminei orlaivio schemai, kaip ir visiems aukštasparniams, būdingas orlaivio stabilumas ir stabilumas skrydžio metu. Dėl šios priežasties XX amžiaus trečiajame ir, iš dalies, ketvirtajame, dešimtmetyje ji buvo taikoma orlaivių, įskaitant kovinius, konstrukcijoje. Kitas šio tipo orlaivių privalumas yra geras matomumas iš kabinos žemyn ir į šonus horizontalaus skrydžio metu. Tuo pat metu jie pasižymi dideliu pasipriešinimu dėl atramų bei galingos konsolės, jungiančios sparną ir fiuzeliažą, kas sumažina orlaivio greitį ir aerodinamines charakteristikas. Parasolio tipo orlaiviai, išskyrus tuos, kuriuose sparnas montuojamas už pilotų kabinos (paprastai – hidroplanai), pasižymi prastesniu matomumu pirmyn ir aukštyn, bei, metu – viražo kryptimi.

Parasolio tipo konstrukcija dažnai naudojama statant hidroplano tipo hidroplanus. Aukštas sparnas ir galimybė ant jo montuoti variklius yra didelis privalumas hidroplanų statyboje, kur svarbu variklius pakelti kiek galima aukščiau nuo vandens paviršiaus. Vienas išraiškingiausių jos taikymo pavyzdžių – amerikietiškas hidroplanas (skraidanti valtis) . Kiti pavyzdžiai – japoniškas „“, prancūziškas „", vokiškas „“, sovietinis „“ su masyviu supaprastintu pilonu – konsole, jungiančia sparną ir fiuzeliažą, mažinančia atramų skaičių, taip sprendžiant orlaivio aerodinamikos problemas.

Šiuo metu lėktuvus pagal šią aerodinaminę schemą dažniausiai projektuoja ir gamina orlaivių kūrėjai mėgėjai.

Lietuvoje

Pirmaisiais lietuviškaos parasolio konstrukcijos orlaiviais laikytini Vokietijos įmonės „Albatros Flugzeugwerke" filiale Klaipėdoje „" (A.F.G.) 1925 m. sukurtas Albatros L 65/Memel AFG 1 ir po poros metų A. Gustaičio sukurtas ANBO-II bei jį sekusi serija – ANBO-III, ANBO-IV, ANBO-V, ANBO-VI. Ši schema taikyta ir pirmuosiuose lietuviškuose sklandytuvuose, pvz 1932 m. Br. Oškinio sukurta vokiško sklandytuvo lietuviška versija T-1 („Technikas“-1), T-2, , “ ir , Br. Oškinio, G. Miliūno ir A. Gyso konstrukcijos MO-1, MO-2, , A. Paknio konstrukcijos , A. Paknio ir A. Gyso – dvivietis, vėliau motorizuotas .

Po Antrojo Pasaulinio karo ši principinė schema Lietuvoje kurį laiką buvo naudojama sklandytuvų statyboje (pvz. BrO-9 „Žiogas", BrO-11), tačiau vėliau jos buvo atsisakyta geresnius aerodinaminius parametrus užtikrinančios vidursparnio konstrukcijos naudai.

Taip pat skaitykite

Monoplanas: (aukštasparnis, viršutinis vidursparnis (angl. shoulder wing), vidursparnis, žemasparnis, skraidantis sparnas);

Daugiasparniai: biplanas (dvisparnis, pusantrasparnis), triplanas, kvadraplanas, , uždarasparnis (dėžinis sparnas, cilindrinis sparnas, plokščias žiedinis sparnas, plokščias rombo formos sparnas, sujungtas sparnas).

Literatūra

(EN) Dale Crane: Dictionary of Aeronautical Terms. Aviation Supplies & Academics, Inc, 2012, p. 379. ISBN 978-1560278641.
(DE) Heinz A. F. Schmidt: . 2. Auflage. transpress VEB Verlag für Verkehrswesen, Berlin 1972, p. 185.
(LT) Lietuvos sklandymo istorija, Pociūnai.lt.
(LT) A. Paknio sklandytuvas P-1 „Uodas“, https://www.youtube.com/watch?v=C9L10aaYx6M

Išnašos

Lietuvos sklandymo istorija, Pociūnai.lt.

[1] Lietuvos sklandymo istorija, Pociūnai.lt.